Straipsnyje nagrinėjami anglų-lietuvių kalbų leksiniai pseudoekvivaentai – panašios arba identiškos formos žodžiai, turintys denotatinės reikšmės skirtumų. Tokių žodžių semantinės struktūros sutapatinimas – dažna besimokančiųjų užsienio kalbos ir net vertėjų klaidų priežastis. Atlikus sinchroninį gretinamąjį leksikografinį tyrimą paaiškėjo, kad 26% atrinktų žodžių porų visai neturi bendrų reikšmių, likusieji 74% turi bent po vieną bendrą ir vieną skirtingą reikšmę. Tyrimas taip pat parodė, kad anglų kalbos žodžiai yra žymiai daugiareikšmiškesni kalbos sistemos lygmenyje. Taigi net jei pagrindinė sisteminė angliško ir lietuviško žodžio reikšmė sutampa, angliškas žodis dažnai naudojamas tekste savo šalutine reikšme. Angliški žodžiai yra motyvuoti sistemos elementai su visomis anglų kalbai būdingomis savybėmis. Jie turi pilną darybinę ir gramatinę paradigmą, tuo tarpu lietuviški žodžiai yra gana izoliuoti lietuvių kalbos sistemoje tiek formos, tiek semantiniu požiūriu. Dažnai tai siauros reikšmės žodžiai, terminai, neturintys pilnos darybinės paradigmos. Kadangi šie žodžiai į lietuvių kalbą pateko kaip skoliniai, tyrimas leidžia daryti kai kurias prielaidas apie skolinimosi prigimtį ir pobūdį lietuvių kalboje. Šios rūšies skoliniai lieka izoliuoti ir tik labai retai (6%) išsivysto naujos reikšmės. Galbūt tokią padėti sąlygojo puristinės tendencijos, kurios visada buvo stiprios lietuvių kalboje.