Vokiečių kaip užsienio kalbos mokymo praktika rodo, kad šiuolaikiniai kalbos dėstymo metodai pirmenybę teikia kalbėjimui, klausymui ir skaitymui. Tuo tarpu rašymas, kuris tiek besimokančiųjų, tiek pačių mokytojų dažniausiai apibūdinamas kaip nuobodi ir “sausa” veikla, yra viena labiausiai apleistų sričių kalbos mokymo procese.
Šio straipsnio tikslas – atskleisti taip vadinamo kūrybinio rašymo esmę bei funkcijas kalbos mokymo procese, pabrėžti jo reikšmę, lavinant rašymo įgūdžius. Pagrindinis dėmesys skiriamas kūrybiniam rašymui trumpų literatūrinių tekstų (pvz. trumposios prozos, konkrečiosios poezijos) pagrindu. Tokio rašymo tikslas – skatinti besimokančiojo NORĄ rašyti, o patį rašymo procesą paversti patrauklia ir įdomia veikla, visiškai neapribojančia rašančiojo minčių laisvės, ir kartu suteikiančia galimybę susipažinti ir savo sukurtame tekste įtvirtinti pateikto literatūrinio žanro pagrindinius kalbos bei stiliaus ypatumus.
Straipsnyje pateikiamos konkrečios kūrybinio rašymo taikymo galimybės, pabrėžiama jo visapusiška mokomoji bei didaktinė vertė.