Straipsnyje pateikiama vokiečių kalbos sakinių su sein-pasyvu ir jų lietuviškųjų atitikmenų analizė, kurios tikslas atskleisti kai kuriuos nagrinėjamų kalbų neveikiamosios rūšies formų bei jų atitikties ypatumus.
Vokiečių kalbos sakinių su sein-pasyvu ir jų lietuvių kalbos atitikmenų gretinimas rodo, kad šias vokiečių kalbos pasyvines konstrukcijas lietuvių kalboje dažniausiai atitinka neveikiamosios rūšies konstrukcijos su neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviu (63,6 % atvejų). Tiek vokiečių kalbos sein-pasyvo formomis, tiek lietuvių kalbos neveikiamosios rūšies formomis su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais dažniausiai reiškiama rezultatinė būsena kaip ankstesnio veiksmo pasekmė, o veiksnio poziciją užima ne agensas. Abiejose nagrinėtose kalbose nėra kitų priemonių, kuriomis būtų galima perteikti šią kompleksinę reikšmę. Gauti statistiniai duomenys patvirtina prielaidą, kad apie aktyvinių ir atitinkamų pasyvinių konstrukcijų sinonimiją galima kalbėti tik tuomet, kai aktyvinės konstrukcijos gretinamos su pasyvinėmis konstrukcijomis, reiškiančiomis procesą.