Straipsnis skirtas ironijos fenomeno tyrimui internetinių tinklapių antraštėse. Atlikta analizė leidžia daryti prielaidas, kad ironijos kaip kalbinės figūros vartojimas antraštėse tiesiogiai priklauso nuo masinės informacijos perdavimo kanalo bei nuo ekonominės-politinės situacijos šalyje. Nuo to priklauso ne tik ironijos vartojimo dažnumas, bet ir ironijos forma, kuri kinta nuo švelnaus humoro iki kandaus sarkazmo. Atliekant antraščių tyrimą ypatingas dėmesys buvo skiriamas vardažodžių ir vietovardžių vartosenai, sukuriančiai ironišką efektą dešimčia skirtingų būdų.