Anglų ir lietuvių kalbų gretinamoji veiksmažodžių/predikatų opozicija atskleidžia sisteminį tarpusavio ryšį tarp veikslų, kurie yra morfologiškai ir leksiškai užkoduoti veiksmažodžių formose. Gramatinė laiko morfemų reikšmė viena pati galutinai nenustato laiko sąvokos sakinyje šiose kalbose. Sakinio predikacijoje užkoduota eigos ir įvykio veikslo rezultatinė reikšmė veiksmažodžių, kurie pažymi paprastą veiksmą. Gramatinį veikslą ribojantys veiksniai būdingi tik veiksmažodžiui.
Lietuvių kalboje sakinio veiksmažodžio (predikato) veikslas reiškiamas įvairiais priešdėliais ir priesagomis. Kadangi gramatinė laikų išraiška neįgauna tos pačios interpretacijos vertime, laikai yra apibūdinami kaip priklausomi reiškiniai nuo konteksto. Sakinio faktoriai veikia gramatinio veikslo interpretaciją, išreikštą veiksmažodžiais, sugretinus abi skirtingų sistemų kalbas. Būtojo laiko veiksmažodžiai nebūtinai nurodo būtąjį laiką, o esamojo laiko veiksmažodžiai ne visada nurodo tą laiką, kuris sakinyje yra pasakytas.
Šiame darbe nagrinėjama keletas techninės kalbos veiksmažodžio (predikato) kaip sakinio dalies esamojo ir būtojo laikų raiškos atvejų, atskleidžiant eigos ir įvykio veikslo rezultatinių formų atitikmenis tipinėje sintaksinėje aplinkoje.
Gretinamoji analizė atlikta remiantis mokslinės-techninės inžinerijos tekstais bei jų vertimais ir yra pagrįsta struktūriniu (gramatiniu) ir teksto semantiniu požiūriu.