Senosios prancūzų kalbos veiksmažodinės sintagmos sudėtį galima išreikšti šia formule: (S) + V + (O)
Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į asmeninio įvardžio vartojimą sintagmoje. Pasekus jos raidą keturių šimtmečių eigoje, prieinama išvada, kad veiksmažodinė sintagma vystosi, gramatikalizuajantis jos formai, t. y., nusistovint pastoviai žodžių tvarkai ir atsirandant veiksnio substitutui kaip būtinam elementui prie veiksmažodžio.