Leksinių-struktūrinių ypatybių vaidmuo prancūzų kalbos frazeologijoje
Straipsniai
Э. Зибуцайте
Publikuota 1965-12-01
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.1965.18903
PDF

Kaip cituoti

Зибуцайте, Э. (1965) “Leksinių-struktūrinių ypatybių vaidmuo prancūzų kalbos frazeologijoje”, Kalbotyra, 12, pp. 69–74. doi:10.15388/Knygotyra.1965.18903.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami frazeologiniai sinonimai, kurių daiktavardiniai komponentai yra visiškai skirtingos semantinės sferos žodžiai (faire face – faire front). Šio struktūrinio tipo vienetų sinonimiškumas apsprendžiamas tuo, kad daiktavardiniai komponentai atitinkamų junginių sudėtyje netenka savo tiesioginės reikšmės, nes jų nominatyvinės reikšmės pajungtos viso junginio reikšmei. To išdavoje vyksta daiktavardinių komponentų semantinis suartėjimas.

Tokiu būdu, pagrindinis semantinis svoris tenka daiktavardiniams komponentams, nepriklausomai nuo jų gramatinio apiforminimo; tuo labiau, kad nagrinėjamų junginių veiksmažodiniai komponentai, būdami identiški ir plačios semantinės apimties (faire, avoir, être ir pan.), praranda atitinkamuose frazeologiniuose sinonimuose savo leksikinę reikšmę ir teatlieka juose struktūrinio elemento arba gramatinio apiformintojo funkcijas.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai