Veikiamosios rūšies įvardžiuotinių ir neįvardžiuotinių dalyvių santykiai XVII amžiaus rusų literatūrinėje kalboje
Straipsniai
Е. Л. Голубева
Publikuota 1962-12-01
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.1962.18554
PDF

Kaip cituoti

Голубева, Е.Л. (1962) “Veikiamosios rūšies įvardžiuotinių ir neįvardžiuotinių dalyvių santykiai XVII amžiaus rusų literatūrinėje kalboje”, Kalbotyra, 4, pp. 197–209. doi:10.15388/Knygotyra.1962.18554.

Santrauka

Tiek struktūriniu požiūriu, tiek ir reikšmės atžvilgiu veikiamosios rūšies įvardžiuotiniai ir neįvardžiuotiniai dalyviai XVII a. rusų literatūrinėje kalboje buvo tarpusavy glaudžiai susiję. Įvardžiuotiniai dalyviai palaipsniui išstumia iš kalbos neivardžiuotinius dalyvius. Struktūriniai ir prasminiai pakitimai, kurie pastebimi jau pirmuose rusų kalbos paminkluose, pasireiškia neivardžiuotinių atributyvinių dalyvių kiekybiniu sumažėjimu ir jų vartojimo sferos susiaurėjimu. Esminių pakitimų pasekmėje tik nedaugelis žodžių su ribota reikšme galėjo būti vartojami konstrukcijose su atributyviniais neįvardžiuotiniais dalyviais. Pakito ir įvardžiuotinių dalyvių vartojimas. Daugelis jų pavirto daiktavardžiais ar būdvardžiais ir buvo vartojami kaip terminai įvairiuose literatūrinės kalbos stiliuose. Tokiu būdu XVII a. rusų literatūrinėje kalboje įvardžiuotiniai dalyviai pradėta plačiai vartoti pažyminiais, beveik visiškai atsisakant neivardžiuotinių dalyvių.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.