Lietuvos TSR Jonavos rajono rusų šnektos žodynas yra labai ivairus.
Kaip ir kiekvienos kitos, šios šnektos žodyno pagrindą sudaro žodžiai, būdingi bendratautinei rusų kalbai. Pastebima nukrypimų nuo literatūrinės rusų kalbos žodžių jų semantikos atžvilgiu. Tokie pasikeitimai šnektoje vyksta ta pačia kryptimi, kaip ir literatūrinėje kalboje (žodžių vartojimas perkeltine prasme, jų prasmės išplėtimas arba, atvirkščiai, sukonkretinimas, specializavimas ir pan.).
Be literatūrinės rusų kalbos žodžių, šioje šnektoje vartojama labai daug tarmiškų žodžių, būdingų kai kurioms rusų kalbos tarmėms bei šnektoms. Dalis tokių žodžių prieš kurį laiką buvo vartojama ir literatūrinėje rusų kalboje; dabartinės rusų kalbos atžvilgiu tokie žodžiai laikomi pasenusiais. Tokių žodžių prasmės nagrinėjamas padeda patikslinti kai kurių senosios rusų kalbos žodžių prasmę.
Straipsnyje konstatuojama, kad didžiulė dauguma tarmiškų žodžių yra vartojama dabartinės rusų kalbos Pskovo grupės šnektose. Tai nustatoma pagal įvairius dialektologinius žodynus ir kitokius šaltinius. Jonavos rajono rusų šnektos žodyninės sudėties sutapimas su Pskovo grupės šnektų leksika patvirtina išvadą apie šių šnektų genetinius ryšius (žr. V. Nemčenkos straipsnius Vilniaus universiteto Mokslo darbų XXVI, XXX t.).
Šnektoje nemaža kitų kalbų skolinių. Tai daugiausia kaimyninių tautų – baltarusių ir lenkų – kalbų žodžiai. Dalis lenkiškų ir baltarusiškų žodžių galėjo patekti į šnektą, jai gyvuojant izoliuotai, tačiau nemaža jų galėjo būti atnešta į Lietuvą iš Pskovo grupės rusų kalbos šnektų, kuriose ir dabar yra daug žodžių, vartojamų ir lenkų bei baltarusių kalbose.
Tam tikrą įtaką šnektos žodynui padarė lietuvių kalba. Iš lietuvių kalbos pasiskolinti, visų pirma, žodžiai iš valstiečių buities. Be to, nemaža lietuviškų žodžių pateko į šnektą per mokyklą. Tai daugiausia dėstomų dalykų pavadinimai ir kiti moksleivių vartojami žodžiai.