Paauglių patirtys heterogeninėse teatro veiklų grupėse: socialinės įtraukties aspektai

Santrauka

Negalią turinčių paauglių ir jų bendraamžių, neturinčių negalios, santykiai dėl menkų bendravimo patirčių pasižymi tam tikromis įtampomis, tad bendros veiklos heterogeninėse grupėse gali formuoti bendrystę bei socialines sąveikas. Kūrybinės raiškos skatina stipriųjų asmenybės pusių bei gebėjimų paieškas, leidžia pasijusti kūrėjais, o ne negalios ribojamais žmonėmis, taip atrandant naujų socialinių vaidmenų. Šiame straipsnyje pristatomu tyrimu aiškinamasi, kokį poveikį paauglių socialinei įtraukčiai turi veiklos heterogeninėje teatro aplinkoje. Tyrimo naujumas pasižymi retrospektyviniu požiūriu: tyrimo dalyviai – jau suaugę žmonės – vertino savo patirtis, vykusias prieš 10–15 metų, bei jų reikšmingumą dabartiniam savo socialiniam gyvenimui, savivokai, profesijai. Remiantis tyrimo rezultatais, paaugliams, turintiems negalią, dalyvavimas heterogeninėse teatro veiklų grupėse atvėrė platesnių socialinių patirčių ir kūrybinių perspektyvų, lėmė didesnę asmens savivertę, suteikė drąsos priimti sprendimus ir rinktis naujas veiklas, suteikė gyvenimui prasmingumo. Pažinus negalią, pasikeitė ir jos neturinčiųjų išankstinės nuostatos, sustiprėjo pasitikėjimas savimi. Tad veiklos heterogeninėje grupėje leido įgyti teigiamų socialinių patirčių visiems dalyviams, patenkino paauglių integralumo poreikį, suformavo vertybines nuostatas, kas turėjo įtakos tyrimo dalyvių profesijos, pomėgių pasirinkimui ir teigiamai gyvenimo kokybei.