Upinio bebro (Castor fiber) gyvenimo būdas ir prisitaikymas išgyventi turi įtakos gamtinėms ekosistemoms. Gyvūnai savo gyvenamojoje aplinkoje pakelia vandens lygį ir taip užlieja žemės plotus. Šiame darbe analizuojami tyrimo rezultatai, gauti vertinant upinių bebrų bebravietes dviejose skirtingo vandens debito upėse. Tyrimas bebraviečių aktyvumui ir aplinkai daromam poveikiui nustatyti atliktas 2023 metų spalio–lapkričio mėn. Aktyvios bebravietės buvo atpažintos pagal šviežius šliaužimus ir šviežius graužimus. Tyrimui pasirinktoje šiaurės–vakarų Lietuvos teritorijoje yra dviejų tipų – didelių ir mažų natūralių upių, bebrų biotopai. Bebraviečių stebėjimas atliktas apeinant tiriamą teritoriją išilgai Luobos – didelės natūralios upės ir Guntino – mažos natūralios upės.
Skuodo rajone sumedžiotų bebrų skaičius Lietuvos mastu sudaro 3,4 %. Tyrimo metu aptikta keturiolika bebraviečių, kurios buvo Luobos ir Guntino upių vagose. Guntino upėje bebraviečių buvo 60 % daugiau, nei Luoboje. Nustatytas atstumo vidurkis tarp aktyvių bebraviečių – 279 metrai. Tyrimo metu suskaičiavus nugraužtus sumedėjusius augalus šalia bebraviečių, nustatyti pagrindiniai bebro mityboje naudojami augalai: gluosnis (30 %), drebulė (21 %), beržas (18 %).
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.