Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Edvinas Averlingis,
Kazys Šleževičius,
Jonas Roličius,
Supleišėjusių gelžbetoninių sijų-sienučių įtempių skaičiavimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 1 (2017)
-
Nerijus Pipiras,
Mečislovo Reinio pedagogikos idėjos ir jų reikšmė šiandienos dorinio ugdymo programose
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 1 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Mindaugas Tiknis,
Artūras Sabaliauskas,
Sunkvežimio ratlankio roboto griebtuvo stiprumo tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Jurgita Vorevičienė,
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo užtikrinant socialinę gerovę: teorinės prielaidos sociologijoje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 46 (2016)
-
Ramunė Klevaitytė,
Virginija Sacevičienė,
Vitalija Masteikaitė,
Virginijus Urbelis,
Struktūros parametrų įtaka audinių paslankumui
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 2 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Eglė Bušmaitė,
Angelė Kavaliauskienė,
Mentorystės reikšmė pradedančiųjų muzikos mokytojų profesinėje veikloje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 2 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Rasa Poškienė,
Ramutė Gaučaitė,
Neformalios edukacinės veiklos raiškos miesto parke prielaidos: Kuršėnų miesto atvejis
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 44 (2015)
-
Mindaugas Jasas,
Renata Macaitienė,
Mišrusis jungtinis Selbergo klasės L funkcijų ir periodinių Hurvico dzeta funkcijų universalumas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 2 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Viktorija Juodeikytė,
Andrius Norkus,
Paauglių merginų požiūris į kūno vaizdinio ugdymą
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 46 (2016)
-
Monika Meilutytė,
Prasmės (de)konstravimas per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją Gintaro Varno režisūroje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 44 (2015)