Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Karolina Kanišauskienė,
Simona Veličkaitė,
Futbolininkių rezultatyvumo statistinis tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 1 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Vilma Miglinė,
Adomas Vincas Rakšnys,
Kultūriniai veiksniai kaip nepaprastųjų situacijų valdymo iššūkis
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 1 Nr. 45 (2016)
-
Laima Skridailaitė,
Loreta Kelpšienė,
Edita Mockienė,
Laikančiųjų konstrukcijų sandūrų termografinis tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Zita Vilutyte,
Socialinio praktikos meno raiškos tendencijų teorinės įžvalgos
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 1 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Virginija Sacevicienė,
Ramunė Klevaitytė,
Svetlana Radavičienė,
Virginijus Urbelis,
Audinio su laidžiu pluoštu fizikinių savybių tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 2 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Krista Sabaitytė,
Arminas Stanionis,
Žemės sklypų kadastro duomenų bylų klaidų tyrimas Lietuvoje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 48 Nr. 1 (2018)
-
Klaidas Urbonas,
Sergėjus Rimovskis,
Artūras Sabaliauskas,
VDA 4500 tipo konteinerių paletavimo roboto manipuliatoriaus griebtuvo stiprumo analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Vaida Kameneckienė,
Vadovo patikimumo įtaka pavaldinio pasitikėjimui vadovu
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 1 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Lauras Grajauskas,
Gediminas Jakutis,
Danguolė Razmaitė,
Šešių savaičių trukmės pliometrinių šuolių programos poveikis jaunųjų krepšininkų greitumui, greitumo jėgai ir vikrumui
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 2 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Indrė Labanauskaitė,
Vilija Bitė Fominienė,
Sveikatingumo industrijos specialistų pasitenkinimas darbu
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 1 Nr. 45 (2016)