Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Laima Skridailaitė,
Edita Mockienė,
Loreta Kelpšienė,
Daugiabučio namo energinio efektyvumo pokyčio po modernizacijos analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 2 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Placida Jasiūnaitė,
5–7 metų vaikų dorinių vertybių raiška emociniu aspektu
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 46 (2016)
-
Rūta Sutkutė,
Islamofobija, musulmonų reprezentacija ir stereotipai vakaruose po 9/11 įvykių
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 2 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Daiva Treinienė,
Netradicinių studentų patirtinio mokymosi teorinės įžvalgos
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 1 (2017)
-
Rolandas Terminas,
Simona Ramanauskaitė,
Dokumentų valdymo procesų išgavimo metodas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 1 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Rūta Sutkutė,
Islamo ir musulmonų reprezentacija kinematografijoje: filmų „Bėgantis paskui aitvarą“ ir „Nuolankumas“ analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 2 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Inesa Vietienė,
Vaiko ir suaugusiojo tarpkultūrinio, hermeneutinio dialogo raiška įvairiose ugdymo aplinkose
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 1 (2017)
-
Lina Sveklaitė,
Andrius Stasiukynas,
Sumanios visuomenės bruožai viešojo valdymo modernizavimo kontekste
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 44 (2015)
-
Renata Lukošienė,
Studentų vardai Šiaulių universitete
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 46 (2016)
-
Ovidijus Karalius,
Vaclovas Tričys,
Lėvens upės taršos tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 48 Nr. 2 (2018)