Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Kristina Bielskytė,
Jurgita Smilgienė,
Moterų, auginančių vaikus, sunkumai derinant šeimą ir karjerą
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 46 (2016)
-
Ieva Žalytė,
Roma Kačinskaitė,
Periodinės Hurvico dzeta funkcijos reikšmių pasiskirstymas su svoriu
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 44 (2015)
-
Gražvydas Lukša,
Mantas Stonkus,
Raimondas Šniuolis,
Plieno ciklinio nestabilumo įvertinimas esant mažacikliam deformavimui
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 44 (2015)
-
Donatas Kavaliauskas,
Leonidas Sakalauskas,
Nuoseklios gamybos planavimo tvarkaraščio sudarymas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 1 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Daina Baravykienė,
Antanas Garbaliauskas,
Virginija Garbaliauskienė,
Elipsinių kreivių L funkcijų išvestinės diskretusis universalumas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 2 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Rūta Ivanec-Goranina,
Pranas Zazerskis,
Peroksidaze katalizuojamos bisfenolio A oksidacijos reakcijos, dalyvaujant fenoksazino dariniui, tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 2 (2017)
-
Loreta Venslavičienė,
Formalųjį švietimą papildančio muzikinio ugdymo proceso kokybės tobulinimas taikant savivaldų mokymąsi: atvejo analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 2 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Natalija Pozniak,
Leonidas Sakalauskas,
Atstumų matricų su trupmeniniais laipsnių rodikliais taikymas duomenų ekstrapoliavimui
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 2 (2017)
-
Justina Šiupinytė,
Angelė Kavaliauskienė,
Būsimųjų muzikos pedagogų požiūris į reflektyvaus mokymo(si) galimybes
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 2 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Ieva Šauklė,
Euritmijos pratimų taikymas ugdant mokinių ritmo pajautą muzikos pamokose: veiklos tyrimas 7 klasėje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 2 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai