Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Raimonda Stoncelytė,
Erika Masiliauskienė,
Ankstyvojo amžiaus vaikų adaptaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigoje lemiantys veiksniai (Kauno miesto atvejis)
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 2 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Jurgita Smilgienė,
Dalė Jonaitienė,
Vaikų elgesio kultūros ugdymo(si) būdai ir metodai Radviliškio miesto „X“ ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje (atvejo analizė)
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 1 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Neringa Vilkaitė-Vaitonė,
Simas Sologubas,
Darbuotojų lojalumą lemiantys veiksniai verslo organizacijose: teorinės įžvalgos
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 1 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Karolina Kudriavcevaitė,
Jurgita Lenkauskaitė,
Pedagogo kompetencijos ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinį intelektą
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 2 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Sonata Lažauninkienė,
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesas: pedagogų įžvalgos
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 2 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Aistė Paplauskienė,
Savanorystė, kaip žmogiškasis išteklius, teikiant viešąsias socialines paslaugas savivaldybėje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Indrė Gustaitienė,
Asta Širiakovienė,
Priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas (Kauno miesto atvejis)
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 1 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Diana Strakšienė ,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 2 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Justinas Statkus,
„Lean“ gamybos vadybos koncepcija ir vertės kūrimo sistema
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 48 Nr. 1 (2018)
-
Vaida Padgurskytė,
Paauglių delinkventinio elgesio apraiškos mokykloje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 48 Nr. 1 (2018)