Valstybės skolos rodiklių ir skolos įtakos ekonomikai tyrimas Lietuvoje
Socialiniai mokslai
Aida Barkauskaitė
Antanas Šimkus
Publikuota 2015-12-31
https://doi.org/10.21277/jmd.v2i44.142
pdf

Reikšminiai žodžiai

valstybės skola
valstybės skolos rodikliai
įtaka ekonomikai

Kaip cituoti

Barkauskaitė, A. and Šimkus, A. (2015) “Valstybės skolos rodiklių ir skolos įtakos ekonomikai tyrimas Lietuvoje”, Jaunųjų mokslininkų darbai, 2(44), pp. 6–13. doi:10.21277/jmd.v2i44.142.

Santrauka

Valstybės skolinimasis tampa svarbiu aspektu, kai šalis susiduria su finansinių išteklių trūkumu. Valstybės skolos ypatumus, jos naudą ir įtaką šalies ekonomikai nagrinėjo daugelis autorių: E. Buškevičiūtė, (2008), F. M. Martin (2009), Ž. Karazijienė ir A. Sabonienė (2009), H. S. Rosen ir T. Gayer (2010), M. Kumar bei J. Woo (2010) ir kiti, tačiau mokslinės literatūros, nagrinėjančios valstybės skolos rodiklių kitimą ir jų įtaką Lietuvos ekonomikai, yra nedaug. Didėjančios išlaidos valstybės skolų aptarnavimui neišvengiamai sukelia didesnį šalies surenkamų pajamų poreikį, kuris tiek gyventojams, tiek verslo subjektams gali pasireikšti mokesčių didinimu ar kitais neigiamais ekonominiais veiksniais. Straipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos valstybės skolos rodiklių kitimo tendencijas ir skolos įtaką Lietuvos ekonomikai. Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, koreliacinė analizė, lyginamoji ir grafinė analizės. Lietuvos valdžios sektoriaus sumokėtų palūkanų apimtys 2006–2012 m. turėjo tendenciją augti. Teigiamai galima vertinti tik 2013 m., kai sumokėtų palūkanų apimtys Lietuvoje sumažėjo 6,1 proc. Didžioji dalis apskaičiuotų valstybės skolos rodiklių – sumokėtos palūkanos, valstybės skolos ir BVP santykis, biudžeto išlaidų santykis ir kt. – per nagrinėjamą laikotarpį išaugo, o valstybės skolos ir BVP santykis padidėjo daugiau nei du kartus. Tačiau paskutiniais nagrinėjamais 2013 m. valstybės skolos rodikliai Lietuvoje turėjo tendenciją mažėti, lyginant su 2012 m. duomenimis. Lietuvos valstybės skolos įtakos ekonomikai tyrimas parodė, jog nustatyta reikšminga koreliacija tarp valstybės skolos ir šalies BVP, tarp nedarbo lygio ir indėlių sumos buvo nustatyta stipri teigiama koreliacija. Tačiau tarp valstybės skolos ir infliacijos statistiškai reikšmingo tiesinio ryšio nebuvo rasta. Suvokiant valstybės skolos svarbą, priimant sprendimus, susijusius su valstybės skolinimusi, reikia atidžiai įvertinti ir tai, kokią įtaką šie sprendimai gali padaryti visos šalies ekonomikai ir gyventojams.
pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai