Jaunimo susidomėjimas literatūra sparčiai auga dėl pasaulinių bestselerių ekranizacijų ir jų populiarumo. Būtent todėl literatūra tampa kalbos šaltiniu, mat skaitydamas jaunimas išmoksta naujų žodžių, frazių, aliuzijų ar metaforų ir pradeda jas vartoti savo kalboje. Populiariųjų skaitinių paklausa reikalauja ir spartaus vertėjų darbo. Tačiau jaunimo literatūros vertimas nėra lengva užduotis būtent dėl tokio žanro literatūros kūriniuose dažnai vartojamo slengo, šnekamosios kalbos elementų ir kitų meninių priemonių. Meninių priemonių vertimas nėra plačiai nagrinėtas, mat dauguma lingvistų susitelkia į paauglių slengą ir jo vertimo problemas. Tačiau stilistinių figūrų vertimas įdomus tuo, kad visa vertimo „ekosistema“ atsiskleidžia ne sakinyje ar pastraipoje, o žodžių junginyje ar net viename žodyje. Straipsnyje aptariamos meninės priemonės ir jų vertimo kokybė. Kiekviena stilistinė figūra iliustruojama keletu pavyzdžių, vertimu ir paaiškinimu, kodėl vartojama, ką tuo norima pasakyti, įvertinama vertimo kokybė.