Jūrinių profesijų specialistų karjerą skatinantys ir slopinantys veiksniai
Jūrinių profesijų specialistų darbo rinka pasižymi ypatingais darbo vietų teisinio reglamentavimo pokyčiais. Tai skatina atlikti jūrinių profesijų specialistų karjeros projektavimo ir įgyvendinimo veiksnių tyrimus. Šio straipsnio tikslas – identifikuoti jūrinės profesijos specialistų tolesnės karjeros projektavimo ir įgyvendinimo veiksnius. Praktinis tyrimo reikšmingumas sietinas su jūrinių profesijų specialistų karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo realizavimu.
Teorinėje straipsnio dalyje nagrinėjami profesijos pasirinkimo klausimai, karjeros, karjeros projektavimo sampratos. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį bei kokybinius tyrimus, nustatyti jūrinių profesijų specialistų karjeros siekį skatinantys ir slopinantys veiksniai. Analizuojant jūrinių profesijų specialistų karjeros projektavimo ir įgyvendinimo teorinius pagrindus buvo nustatyta, kad jūrininko profesija sudaro sąlygas žmogui apsirūpinti materialiai, sudaro prielaidas įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, kurti dvasines vertybes, užtikrinti poreikių ir lūkesčių dermę. Tiriant jūrinės profesijos specialistų karjeros projektavimo ir įgyvendinimo veiksnius buvo nustatyta, kad didžiosios dalies jūrininkų profesijos pasirinkimą lėmė subjektyvūs veiksniai, t. y. tai, kad jūrinių profesijų specialistai norėjo patenkinti savo interesus, profesija atitiko jų pomėgius, padėjo atskleisti charakterio bruožus. Objektyvių veiksnių poveikis profesijos pasirinkimui buvo ženkliai silpnesnis. Šių specialistų jūrinio laipsnio ir ketinamo įgyti jūrinio laipsnio analizė parodė, kad didžioji dalis respondentų ketina siekti aukštesnio lygio jūrinio laipsnio. Tai būdinga tiek laivavedybos, tiek ir inžinerinius jūrinius laipsnius turintiems jūrininkams, tačiau turintieji žemiausius laipsnius siekia įgyti keliais lygiais aukštesnius jūrinius laipsnius, ir tai būdingiau jaunesnei respondentų daliai. Pagrindiniai karjerą slopinantys veiksniai – didelė atsakomybė darbe ir nuovargis. Karjerą slopinančių subjektyvių ir objektyvių veiksnių analizė parodė, kad intensyviau karjeros poreikis formuojasi jaunesniame amžiuje. Jeigu jūrininkams nepasiseka įgyti aukštesnio laipsnio, kol jie yra jaunesni, vėliau stipriau reiškiasi karjerą slopinantys veiksniai ir karjeros siekti tampa vis sudėtingiau, tačiau, veikiant subjektyviems veiksniams, jos ir atsisakyti vyresnio amžiaus specialistams yra sudėtingiau. Todėl labai svarbus uždavinys yra karjeros planavimas, ypač jaunesniame amžiuje, nes iš pasirinktos imties jaunesnių jūrininkų gauti duomenys rodo, kad atsiranda papildomas poveikį turintis veiksnys − profesijos keitimo grėsmė.