Straipsnyje nagrinėjamas įtempimų būvis gelžbetoninėse sijose-sienutėse. Sijos-sienutės plačiai naudojamos įrengiant bunkerius, galerijas, nuleidžiamus šulinius, rezervuarus. Sienučių aukščio ir angos santykis keitėsi nuo 0,3 iki 1,5. Sienutės apkrautos sutelktomis jėgomis, išskirstytomis nedidelėmis aikštelėmis trečdalyje angos. Sijų-sienučių įtempimų būvis nustatomas naudojantis tamprumo teorijos metodais. Praktinę reikšmę turi tiek tamprios stadijos, tiek stadijos su pirmaisiais plyšiais sienučių įtempimų nustatymas. Tai leidžia optimaliau išnaudoti medžiagų laikomąją galią ir pritaikyti praktikoje gautas priklausomybes. Tamprios stadijos įtempimai nustatyti baigtinių skirtumų metodu. Veikiant horizontaliems įtempiams, sienučių neutralinė ašis yra žemiau jų sunkio centro. Didėjant sienutės aukščiui, neutralinės ašies padėtis žemėja. Maksimalūs tangentiniai įtempiai pasislenka žemyn, palyginus juos su įtempiais, gautais pagal medžiagų atsparumo dėsnius. Gautos pradinių plyšių galimos atsiradimų zonos. Pateikiamos prielaidos atlikti supleišėjusių sijų-sienučių skaičiavimus.