Įvykdžiusi Lietuvos okupaciją bei aneksiją, sovietinė valdžia sparčiai ėmėsi reorganizuoti tokias institucijas kaip policija bei teismai. Represavusi buvusį teisininkų elitą, kvalifikuotus nepriklausomos Lietuvos teisininkus pakeitusi mažaraščiais imigrantais ar kitais sistemai lojaliais asmenimis. Sovietinė teisėsauga tapo dar viena sistemos marionete, represijų įrankiu bei vienu iš sovietmečio traumas generavusių institucijų. Būtent šis procesas ir yra mūsų tema, o prisilietimas prie kompleksinės sovietmečio ir dabartinių laikų problemos – smurto prieš moteris – leidžia suvokti, kaip subtiliai ir nepastebimai veikė sovietinio teroro mechanizmas, visuomenei diegiantis pilietiškumo ir žmogiškumo atrofiją bei abejingumą kito skausmui.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.