Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos laikotarpiu (1940 m. birželis–1941 m. birželis) vykdytų represijų padariniai katalikų dvasininkams (kunigams ir vienuoliams). Represuotais katalikų dvasininkais laikomi ne tik Lietuvos bažnytinės provincijos dvasininkai, bet ir Vilniaus arkivyskupijos dvasininkai, taip pat Lietuvą nuo 1939 m. rugsėjo mėn. pasiekę Lenkijos katalikų dvasininkai, t. y. pabėgėliai. Tema nagrinėjama šiais aspektais: 1) apibūdinami dvasininkai kaip NKVD ir NKGB veiklos objektas; 2) remiantis skelbtais istoriniais šaltiniais ir archyviniais dokumentais, suskaičiuojamas bendras represuotų (suimtų, kalintų, kankintų, ištremtų ir nužudytų) dvasininkų kiekis; 3) išryškinama tautinė represuotųjų (lietuvių ir lenkų) sudėtis; 4) atskleidžiamas represuotųjų priklausymas bažnytinėms teritorinėms-administracinėms struktūroms (Lietuvos bažnytinei provincijai ir jos dalims, Vilniaus arkivyskupijai) arba pabėgėlio statusui; 5) nurodomi kai kurie represijų prieš dvasininkus bruožai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.