Straipsnyje smulkiai nagrinėjamas ir faktografiškai atskleidžiamas žymaus lietuvių katalikų dvasininko V. Sladkevičiaus ypačsvarbus tarnystės laikotarpis, t. y. 1956–1959 metai. Ateistinė pasaulietinė valdžiagriežtai kontroliavo ir diktatoriškai tvarkėsvarbiausius religinių bendrijų reikalus, sprendė dvasininkų skyrimo tarnyboms klausimus, stengėsi paversti hierarchus klusniaisvaldžios nurodymų vykdytojais. Represijas išlaikiusio vyskupo Teofiliaus Matulionioatkaklumas ir pastangos sudarė galimybęatsidavusiam Katalikų Bažnyčiai kunigui V. Sladkevičiui prieš valdžios norą tapti vyskupu. Tuo nepatenkinta valdžia stengėsinaująjį vyskupą ignoruoti, kiek vėliau – priversti bendradarbiauti. Nepasiduodamas raudonųjų saugumiečių bei Religinių kultų reikalų tarybos įgaliotinio spaudimui ir gundymams, Kaišiadorių vyskupas pagalbininkas V. Sladkevičius liko ištikimas Katalikų Bažnyčios savarankiškumo nuostatai, todėl kaipnepageidaujamas ir pavojingas buvo ištremtasį kitos – Panevėžio – vyskupijos užkampį.Šių įvykių išsamus atskleidimas yra svarbus,siekiant pažinti Lietuvos Katalikų Bažnyčiosnaujausią istoriją bei Lietuvos neginkluotąjąrezistenciją sovietmečiu.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.