Sovietmečiu lietuvių karių padėtis nacių okupacijos metais negalėjo būti tyrinėta objektyviai ir išsamiai. Pastaruoju metu lietuvių saugumo policijos batalionų veikla ypač domisi karo nusikaltimus tiriančios JAV ir Kanados institucijos, tačiau jose dirbančių istorikų motyvai mažai skiriasi nuo sovietinių istorikų motyvų: stengiamasi surasti kuo daugiau karo nusikaltėlių lietuvių ir sureikšminti lietuvių vaidmenį vykdant holokaustą. Nenorėtume teigti, kad lietuvių policijos ir savisaugos dalinių istorijoje nebūta „juodų dėmių“ (nepateisinamų karo nusikaltimų), tačiau šis aspektas sovietmečiu buvo taip smarkiai eksploatuojamas, jog, autoriaus nuomone, jau yra pakankamai išnagrinėtas ir nebeįdomus. Šio straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių viešosios policijos bei savisaugos dalinių (policijos batalionų) istoriją nacių okupacijos metais, supažindinti su lietuvių policijos kūrimusi, organizacine struktūra, apibūdinti pavaldumo santykius su vokiečių karine ir civiline valdžia, parodyti policijoje ir savisaugos daliniuose tarnavusių karių nuotaikas, jų bandymus priešintis okupantų primetamai tvarkai ir reikalavimams.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.