Lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimai 1942–1945 m.: sąsajos ir skirtumai

Santrauka

Nacių okupacijos metais lietuvių ir lenkų priešiškumas beveik prilygo 1919–1921 m. karui ir reiškėsi įvairiausiomis formomis: pradedant buitiniais konfliktais ir baigiant atvira kova. Svarbiausia lietuvių ir lenkų konflikto priežastimi liko Vilniaus valstybinės ir administracinės priklausomybės klausimas. Vokiečių okupacijos metu (1941–1944 m.) Vilniaus kraštas priklausė Lietuvos generalinei sričiai. Šalia okupacinių vokiečių valdžios įstaigų veikė ir lietuviška administracija – apskričių ir valsčių savivaldybės. Lietuvai 1939 m. atgavus Vilnių, Rytų Lietuvoje pamažu gausėjo lietuvių valdininkų, mokytojų, policininkų, kunigų ir kt. profesijų žmonių. Nors nacių okupacijos metais nei lietuviai, nei lenkai nebuvo tikraisiais Vilniaus žemės šeimininkais, tačiau vyko užmaskuota, o kartais ir atvira kova dėl įtakos Vilniaus krašte.