Lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimai 1942–1945 m.: sąsajos ir skirtumai
Sovietams 1944 m. okupavus Lietuvą atsirado prielaidos lietuvių ir lenkų pogrindžio bendradarbiavimui. Sovietų valdžia Rytų Lietuvoje į vietos valdžios organus paskyrė daugiausia slavų kilmės žmones. Lietuvių tarnautojų provincijoje beveik neliko, taigi nebuvo sąlygų lietuvių ir lenkų priešpriešai bei trinčiai. NKVD–NKGB iš karto ėmėsi žiaurių represijų prieš lenkų ir lietuvių rezistentus. Tai skatino lietuvius ir lenkus mišriuose rajonuose vieningai veikti prieš sovietinius okupantus ir sovietų valdžios aktyvistus. 1944–1945 m. buvo užfiksuota keletas lietuvių ir lenkų bendradarbiavimo faktų, tačiau tai buvo pavieniai įvykiai, neturėję didesnės reikšmės. Sovietų represiniai organai iki 1945 m. pabaigos faktiškai sutriuškino lenkų ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje ir lietuvių rezistencija liko „vienų viena”. Dalis lenkų vyrų įstojo į lietuvių partizanų būrius. Vis dėlto palankios bendro antisovietinio pasipriešinimo sąlygos nebuvo išnaudotos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.