Straipsnis skiriamas paskutiniajam arkivyskupo M. Reinio gyvenimo laikotarpiui (1947–1953 m.), kai jis, 1947 m. birželio 12 d. sovietinio saugumo suimtas, pusmetį tardytas ir laikytas Vilniaus KGB rūsiuose, nuteistas 8 metams, 1948 m. pradžioje specialiu konvojumi atgabentas į Vladimiro kalėjimą. Tačiau sovietiniai kalėjimai nepalaužė didžios dvasios asmenybės. Ir čia jis liko ištikimas savo skelbtiems idealams, savo pavyzdžiu skleidė Dievo meilę, rūpinosi kameros draugais ir artimaisiais laisvėje. Apie tai byloja jo laiškai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.