Iki 1990 m. kova su Lietuvos antisovietiniu pogrindžiu, žmogaus teises ir laisves ginančiais disidentais bei išeivijos lietuvių organizacijomis, jų organizuojamomis Lietuvos laisvinimo akcijomis buvo viena svarbiausių LSSR KGB veiklos sričių, kurią nuo 1967 m. kuravo KGB 5-asis skyrius. Jo pagrindinė funkcija – ideologinė kontržvalgyba, t. y. kova su šalyje veikiančiomis sovietų valdžiai priešiškomis išorės ir vidaus jėgomis. Pastarosioms buvo priskirti ir asmenys, grįžę iš tremties bei įkalinimo vietų. Sovietų valdžia ypač daug dėmesio skyrė lietuvių inteligentijai – buvusiam Lietuvos respublikos politiniam ir kultūros elitui. 1941 m. ir 1944–1953 m. teroras palietė žymius Lietuvos politikus, visuomenės ir kultūros veikėjus. Jiems ne tik buvo trukdoma grėžti į gimtąsias vietas, bet ir grįžus daromos įvairios kliūtis. KGB darbuotojai atidžiai stebėjo grįžusių tremtinių ir kalinių gyvenimo būdą, jų elgesį. ,,Liaudies priešų“ etiketė juos ir jų vaikus lydėjo ir grįžus į Lietuvą. Jiems buvo kliudoma įsilieti į visuomenę, atgauti nepriklausomoje Lietuvoje turėtą socialinę padėtį, įgyti išsilavinimą atitinkantį darbą. Jie buvo laikomi potencialiai antisovietine jėga, kuria reikia prižiūrėti, kontroliuoti ir bausti.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.