Ar partizanų kova teisėta? Kas partizanus skiria nuo teroristų? Kur yra partizanų veiklos legitimumo ribos, kaip šiuo atžvilgiu turėtume vertinti Lietuvos partizanus? partizaninio karo sampratoje glaudžiai susipynę įvairaus lygio ir nevienodos prigimties aprašomasis bei vertinamasis diskursai ypač santykyje su teroristine veikla. Taigi politinės filosofijos požiūriu Lietuvos partizanai yra savitas reiškinys. Jų pasipriešinimo sąjūdis – tai ne tik mėginimas kariauti būtent reguliarų karą kitomis sąlygomis ir priemonėmis. Jų veiklai apskritai būdingas siekis nekonvenciniu būdu atkurti valstybingumo ir teisėtumo struktūras. Tai savotiškas mėginimas sovietinėje antivalstybėje atkurti teisinę valstybę, remiamą gyventojų, teisėtai reprezentuojamą ir kt. Apskritai Lietuvos partizanų kova prieštarauja epochos tendencijoms ir partizaninio karo evoliucijos krypčiai. Jų karo metodai būtų visiškai neveiksmingi taip kontroliuojant teritoriją, kaip leidžia šiuolaikinės technologijos. Nuo jų darosi vis sunkiau apsaugoti alternatyvios tvarkos saleles (kaip ir reguliarios pasipriešinimo kariuomenės regimybę).
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.