Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio KGB kovodamas su antisovietiniu judėjimu šalia fizinio susidorojimo priemonių vis dažniau ėmė taikyti psichologinio poveikio priemones, nes sovietų saugumui buvo svarbu ne tik susidoroti su oponentais, bet ir visuomenei jų veiklą pateikti neigiamu aspektu, siekiant sumažinti rėmėjų gretas ir pateisinti represijas prieš juos. Kompromitacija ir dezinformacija buvo vienos svarbiausių priemonių kovojant su vidaus ir išorės priešais. Kompromitavimo ir dezinformacijos kampanijoms, kuriomis siekta suklaidinti vidaus ir išorės priešus ir jiems pakenkti, KGB skyrė daug dėmesio ir išteklių. Kompromitavimo akcijos buvo daugiau politinio pobūdžio ir nukreiptos prieš opoziciją, o dezinformacijos – ekonominio ir karinio pobūdžio ir nukreiptos prieš užsienio valstybių žvalgybą. Visų šių akcijų tikslas – užtikrinti komunistų partijos valdžią ir kontrolę šalies viduje bei tarptautinę ekonominę-karinę galią.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.