Šio straipsnio uždavinys – atskleisti, kokias priemones taikė Lietuvos SSR KGB, siekdamas apsaugoti strategiškai svarbią informaciją, nuslėpti ją nuo priešininkų ir juos suklaidinti, nustatyti, kokie KGB padaliniai tai vykdė, bei įvertinti šių KGB priemonių padarinius ir veiksmingumą. Taip pat siekiama atskleisti ir įvardyti informaciją ir objektus, kurie buvo slepiami ne tik nuo užsienio specialiųjų tarnybų, bet ir nuo Lietuvos visuomenės. Slepiant arba maskuojant strategiškai svarbią informaciją apie įvairius ekonominius, karinius, mokslinius ir kultūrinius objektus, buvo siekiama ne tik ją apsaugoti, bet ir sudaryti palankias sąlygas skleisti dezinformacijai. Todėl būtina apžvelgti dezinformacijos metodo ypatybes ir taikymo specifiką. Išskirtina ideologinė dezinformacija kaip propagandos forma, skirta ne tiek Vakarų demokratinių valstybių specialiosioms tarnyboms, kiek formuoti atitinkamai lietuvių ir užsienio visuomenės viešajai nuomonei. Apibendrinant būtina įvertinti dezinformacijos metodo vietą tarp kitų KGB metodų, taikytų įgyvendinant užsienio ir vidaus politiką. Gal Lietuva ir nebuvo labai svarbi didžiųjų valstybių konfrontacijos kontekste, bet KGB darbas Lietuvoje rodo, kaip veikė dezinformacijos metodas, ir padeda įvertinti Lietuvos strateginę reikšmę.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.