Nomenklatūrinis sovietinės Lietuvos pramonės valdymas: partinės bausmės, KGB kompromitavimas ir klienteliniai ryšiai
Straipsnio tikslas – išnagrinėti dvi svarbias, istoriografijoje mažai tyrinėtas sovietinio valdymo sritis, kurios greta ūkio planavimo ir didelės sprendimų priėmimo centralizacijos apibūdina pačią sovietinę sistemą. Sistemos prievartinis pobūdis, jos vidinė logika implikavo tokių kontrolės svertų kaip partinės bausmės, KGB kompromituojančios medžiagos panaudojimas „darbe su kadrais“ reikšmę. Straipsnyje taip pat aptariama visuomenėje plačiai diskutuojama korupcijos sovietmečiu ir neformalių ryšių svarba, atskleidžiama jos sisteminė, tiksliau – sisteminio nepakankamumo – kilmė. Nors neformalūs ryšiai, funkcionierių socialiniai tinklai būdingi ir kitoms politinėms-ekonominėms santvarkoms, sovietinėje sistemoje egzistavęs bausmių skyrimo neapibrėžtumas ekonominius veikėjus skatino ieškoti glaudžių ryšių su partiniais funkcionieriais. Užsimezgę neformalūs patrono (partinio funkcionieriaus) ir kliento (įmonės vadovo) santykiai iš dalies kompensavo technokrato padėties neapibrėžtumą, jam teikė tam tikrą ideologinį saugumą. Pagal Sovietų Lietuvos pavyzdį straipsnyje analizuojama partinių bausmių skyrimo, KGB veiklos bei neformalių ryšių praktika pramonės įmonėse 1965–1985 m.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.