Sovietinis totalitarinis režimas masinėmis represijomis Lietuvoje 1940–1953 m. siekė palaužti ir sunaikinti tikrus ir potencialius naujojo režimo priešus. Pirmiausiai sovietinės represinės struktūros ėmė tremti politinį, visuomeninį Lietuvos elitą, kad išvengtų jo galimo pasipriešinimo. Vėlesniais trėmimais siekta nuslopinti ginkluotąjį pasipriešinimą ir palengvinti kolektyvizacijos bei sovietizacijos procesų įgyvendinimą. Tačiau buvusių tremtinių ir kalinių kančios ir sunkumai, patirti tremtyje ar lageriuose, nesibaigė jiems atlikus bausmės laiką. Jų laukė nesvetinga ir priešiškai nusiteikusi sovietinės Lietuvos valdžia ir represinės struktūros. Ypatingą dėmesį KGB skyrė tam tikroms socialinėms ir visuomeninėms grupėms ir jų atžvilgiu vykdė agentūrines-operatyvines priemones. Jie buvo traktuojami kaip iš socialiai pavojingos aplinkos ir KGB terminologija vadintos „neigiamos aplinkos“ ir tai lėmė įvairių KGB metodų taikymą jų atžvilgiu ir diskriminavimą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.