XX a. penktajame dešimtmetyje Vakarų teisiniame ir intelektualiniame diskursuose išsikristalizavusios „genocido“ ir „nusikaltimų žmoniškumui“ sąvokos iki šiol aktyviai išnaudojamos įvairiose vidaus politinėse kovose ir tarptautiniuose santykiuose (ryškiausi pavyzdžiai – Holokaustas ir ukrainiečių Holodomoras), o tai susiję ir su istorijos politikos sritimi. Per pastaruosius dvidešimt metų Europoje Sąjungos (ES) istorijos politikoje radosi reikšmingų pokyčių, nulemtų ir ES plėtros į Rytus, ir pačios ES vaidmens pasaulyje kaitos. Jeigu XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmečiais Vakarų Vokietijoje susiformavo ir devintajame–dešimtajame dešimtmečiais ES mastu buvo įtvirtintas naratyvas, kurio centre atsidūrė Holokaustas, kaip savo masteliu ir padariniais unikalus pasaulio istorijoje įvykis, tai su 2004 m. ES plėtros banga jis sulaukė iššūkio iš naujųjų Sąjungos narių. Pastarieji pasiūlė vienodai traktuoti nacių ir sovietų totalitarizmus, lygiai vertinant ir pirmųjų, ir antrųjų padarytus nusikaltimus, taigi Gulagą prilyginti Holokaustui. Tai Europos istorijos politiką pavertė komplikuotesne ir paveikesne narių vidaus nesutarimams bei nesusikalbėjimui.
Straipsnio tikslas – išsamiau aptarti „genocido“ sąvokos teisinį ir politinį išnaudojimą besiformuojančios Europos Bendrijos intelektualiniame diskurse, susijusiame su istorijos politikos esminiais postulatais. Taip pat apibrėžti iššūkius, kuriuos jam meta naujos geopolitinės aplinkybės, pradedant Sovietų Sąjungos žlugimu ir baigiant Rusijos 2022 m. pradėta karine invazija į Ukrainą. Galiausiai išsamiau aptariamos naujausios intelektualinės – postkolonijinių studijų ir žmogaus teisių – tendencijos, besikėsinančios į nusistovėjusias europinės istorijos politikos nuostatas net ir pačioje Vokietijoje, kuri buvo jų formavimo ir globalaus diegimo lyderė. Daroma išvada, kad, nepaisant mėginimų rasti sąlyčio taškų ir kompromisų tarp skirtingų atminčių modelių, deja, pasiekti visus tenkinantį konsensusą šiuo metu nepavyksta ir vargu ar kada nors pavyks.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.