1932–1933 m. Holodomoras atminties politikoje Rusijos karo su Ukraina metu
Ukrainos atminties politikoje 1932–1933 m. Holodomoras užima svarbią vietą kaip ukrainiečių tautos genocidas, kuriuo siekta užkirsti kelią ukrainiečių tautos susiformavimui ir Ukrainos atsiskyrimui nuo SSRS. Per Rusijos ir Ukrainos karą mnemoninės politikos akcentas buvo perkeltas nuo ukrainiečių nukentėjimo prie jų pasipriešinimo, trukdžiusio Kremliui įgyvendinti savo planus. Ukrainos istorikai kritikavo nepagrįstą Ukrainos Didžiojo badmečio aukų skaičiaus pervertinimą iki 10,5 mln. žmonių, prieštaraujantį demografų tyrimams, kurie tiesioginius nuostolius dėl bado sukelto itin didelio mirtingumo 1932–1934 m. įvertino 3,94 ir 4,5 mln. aukų kartu su tais metais negimusiais vaikais. Vietoj komunistinio totalitarinio režimo nusikaltimų svarbiausia Holodomoro apibūdinimo sąvoka tapo Rusijos kaltė. Vladimirui Putinui naudojantis maistu kaip ginklu, Bučos, Irpinės, Mariupolio tragedijos tapo Rusijos (SSRS) genocidinės imperinės politikos tęsiniu. Holodomoro atminties politika siekiama nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.