Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti, kaip Stalino represijos atsispindi Uzbekistano atminties politikoje ir tampa nacionalinio ideologinio diskurso konstravimo proceso dalimi. Uzbekistano daugiatautiškumas ir autoritarinė valdymo sistema turėjo didelę įtaką šalies praeities suvokimui ir oficialiosios atminties formavimuisi. Tyrimo šaltiniai – oficialūs duomenys, publikuoti ir nepublikuoti memuarai, taip pat individualūs interviu su epochos liudininkais. Sovietinių represijų vertinimo antikolonialinės kovos prieš Rusijos imperijos agresiją kontekste idėja kilo ne uzbekų politiniam elitui – ją suformulavo ir išplėtojo vietos kultūrinis elitas kartu su užsienyje gyvenančiais uzbekų intelektualais. Pirmasis Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas, glaudžiai bendraudamas su uzbekų intelektualiniu elitu, prisidėjo prie nacionalinės atminties apie sovietines represijas ir aukas formavimo. Šiuo laikotarpiu sovietinių represijų aukų reabilitacija buvo vykdoma selektyviai. Į valdžią atėjus Šavkatui Mirzijojevui, vyriausybės politika tapo liberalesnė, o sovietinių represijų ir jų aukų reabilitacijos klausimas pradėtas svarstyti plačiau. Oficialiuose naratyvuose visi buvusios Uzbekijos SSR gyventojai, nukentėję nuo stalininių represijų, nepriklausomai nuo jų politinės pozicijos, laikomi sovietinio režimo aukomis. Skirtingai nei kaimyninėse šalyse, analizuodamas sovietinių represijų aukas, Uzbekistano politinis ir kultūrinis elitas nesivadovauja etniniu principu, o laikosi tarptautiškumo ir teritoriškumo principų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.