Straipsnio tikslas – atskleisti kai kuriuos su holokaustu susijusius įvykius Lietuvai pragaištingų bolševikų (1940–1941) ir nacių (1941– 1944) okupacijų kontekste ir šių nusikaltimų ypatumus 1941 m. Kelmės mieste ir valsčiuje (Raseinių apskritis), taip pat gretimame Vaiguvos valsčiuje (Šiaulių apskritis; dabar abi gyvenvietės yra Kelmės rajone). 1941 m. dauguma abiejų valsčių žydų buvo sušaudyta prie Kelmės. Tada Kelmė priklausė Raseinių apskrities šiaurės vakarų daliai. Čia buvo ir valsčiai (Kražių, Viduklės, Nemakščių), kuriuose 1941 m. gyvenusių žydų žūtis apibūdinta ankstesniuose leidinio „Genocidas ir rezistencija“ numeriuose – 2009 m. Nr. 2(26), 2010 m. Nr. 1(27) ir Nr. 2(28 ). Trečia pagal dydį apskrityje (po Raseinių ir Jurbarko miestų) Kelmės žydų bendruomenė iki 1940 m. atliko neproporcingai didesnį vaidmenį (nei turėjo narių) Lietuvos Respublikos žydų (litvakų) kultūriniame gyvenime. O Vaiguvos žydai, nors gyveno kitoje apskrityje, ūkio, prekybinių ryšių ir kultūros srityse orientavosi į Kelmę. Straipsnyje daugiausia remiamasi Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamosiomis bylomis, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondais, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir Kelmės krašto muziejaus medžiaga, kai kuriais kitais šaltiniais, tyrėjų ir autorių darbais, atsiminimais.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.