Postalininiame laikotarpyje regint didėjantį nomenklatūros vaidmenį, šiuo straipsniu siekiama pažvelgti į lietuvių nomenklatūrą kaip į kontrolės objektą ir subjektą. Kadangi centrinės valdžios nustatyta valdymo hierarchija ir stilius apėmė sovietinių respublikų priežiūrą, bandoma apžvelgti, kokios situacijos apibrėžia lietuvių sovietinės nomenklatūros buvimą kontrolės objektu ir kokiose plotmėse ji sugebėjo reikšti savus interesus, rodyti aktyvumą ir taikyti kontrolės priemones atskiroms institucijoms ar visuomenės grupėms. Gilinantis į planinių tikslų vykdymo, darbo drausmės, tikrinimų ir ideologinio reguliavimo lauką, atskleidžiama vietinės nomenklatūros įtraukimo į sistemą ir galimybių laviruoti joje specifika.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.