Sovietinė nomenklatūra ir išskirtinis vartojimas: nuo privilegijų iki nelegalumo

Santrauka

Pasitelkus išskirtinio vartojimo sąvoką straipsnyje siekiama apibrėžti lietuvių nomenklatūros vartojimo sovietinėje sistemoje lauką, jį detalizuoti pateikiant atskirų privilegijų ir iš esmės tik nomenklatūrai prieinamų prekių ar paslaugų pavyzdžių, aptariant tų privilegijų mastą ir atskleidžiant tokio vartojimo reikšmę nomenklatūros statusui sovietinėje sistemoje. Šioje perspektyvoje parodomos dvi išskirtinio nomenklatūros vartojimo linijos. Vienoje jų nomenklatūros pavyzdys iliustruoja, kaip sovietinėje sistemoje valstybė struktūriškai įtvirtino socialinės hierarchijos ribas, skiriančias nomenklatūrą nuo nenomenklatūros. Šis struktūriškai nusistovėjęs barjeras griovė visus valdžios mėginimus kurti egalitarinę visuomenę, kas buvo deklaruojama oficialiajame diskurse. Antroji linija išryškina nemažai nomenklatūros daliai būdingą veikimo stilių – gebėjimą manevruoti ir turimų pareigų bei ryšių pagrindu plėsti savo vartojimą, tuo prisidedant prie šio veikimo būdo kaip siektino modelio sklaidos sovietinėje sistemoje.