Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisvių Šiaulių lageris Nr. 294 (1945–1948 m.)

Santrauka

Baigiantis SSRS ir Vokietijos karui 1945 m. pavasarį Lietuvoje buvo įsteigti Vokietijos ir jos sąjungininkų kariuomenės karo belaisvių lageriai. Vienas iš jų – Šiaulių lageris Nr. 294, kurį sudarė 6 skyriai: Bačiūnuose, Radviliškyje, Pavenčiuose, Akmenėje, Panevėžyje ir Šiauliuose. 1945 m. birželio mėn. Šiaulių lageryje ir jo skyriuose buvo kalinami 8256 karo belaisviai, 1946 m. sausio 1 d. jų liko 5714, birželio 1 d. – 5048 (iš jų 4363 dirbo už lagerio ribų), 1947 m. kovo 1 d. – 2583. Belaisviai atstatinėjo per karą apgriautą Šiaulių miestą: jie atstatė dramos teatrą, 3 gimnazijas, ligoninę, geležinkelio stotį ir kitus objektus, lagerio gamybinėse patalpose gamino plataus vartojimo prekes ir įvairius gaminius, dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus, todėl lagerio belaisviai iš dalies apsirūpindavo savu maistu. Belaisvius, kurie dirbo kaimo vietovėse, taip pat maitino vietos gyventojai lietuviai. Vidutiniškai lageryje kasmet buvo apie 3–4 tūkst. belaisvių.

Tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu, Sovietų Sąjungos ir LSSR represinių struktūrų vadovybė iš esmės laikėsi 1929 m. Ženevos konvencijos „Dėl elgesio su karo belaisviais“ nuostatų, tačiau 1945–1946 m. dėl nepaprastai sunkių gamtinių ir ekonominių sąlygų, lagerio administracijos darbuotojų savavaliavimo belaisviai patyrė skaudžių išgyvenimų: labai daug jų sirgo, 1945–1946 m. žiemą lageryje siautė šiltinės epidemija, 1945–1948 m. apie 500 belaisvių mirė, dauguma gyveno pusbadžiu, o menkai apmokamu belaisvių darbu savanaudiškais tikslais naudojosi lagerių administracijos vadovybė ir ūkio subjektų vadovai, klestėjo korupcija, didžiuliai grobstymai bei smulkios lagerio tarnautojų vagystės.

Kiekvienais metais belaisvių skaičius keitėsi: vieni buvo išvežami į SSRS, kiti – repatrijuojami; buvo ir pabėgusių. Vienais duomenimis, nuo 1945 m. iki 1947 m. kovo mėn. pabėgo 188 žmonės, kitais – 1946–1947 m. pabėgo 99 belaisviai (50 sugauta), repatrijavo 2321. Sovietų Sąjungoje prasidėjus visuotinei repatriacijai, Šiaulių lageris buvo uždarytas 1948 m. rudenį, likę belaisviai perduoti Vilniaus lageriui Nr. 195, iš kurio buvo repatrijuoti į savo gimtines 1949 m. kovo mėn.