Ankstesnėse straipsnio dalyse glaustai pateikti kai kurie Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos sovietizavimo (bolševizavimo) 1940–1941 m. faktai, šiek tiek bolševizmo indoktrinacijos procesą okupuotoje šalyje liudijančių statistinių duomenų. Remiantis daugiausia Lietuvos centrinio valstybės archyvo faktografine medžiaga, taip pat Lietuvos ypatingojo archyvo bylomis, daugiausia dėmesio skiriama Šakių apskrities mokyklų sovietizavimo istorijos klausimams. Baigiamojoje dalyje aptariama LSSR švietimo liaudies komisariato vadovų ir kai kurių juos paveikusių asmenų kolaboracinė veikla, skelbiama instrukcija dėl pionierių ir kt. Remiantis iki šiol tyrėjų dėmesio beveik nesulaukusiais archyviniais šaltiniais, dar keliais aspektais supažindinama su Šakių apskrities pradžios mokyklų sovietizavimu, bandoma nustatyti, kaip apskrities ir valsčiaus komunistų partijos narių, kitų sovietinių aktyvistų bei NKVD ir NKGB pareigūnų prievartaujami mokytojai tvarkėsi su profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime iškilusia dilema – tapti ar netapti stalininio bolševizmo ideologijos diegimo mokiniams ir visuomenei įrankiais. Aiškinamasi, ar Šakių apskrities pedagogų konformizmas 1941 m. birželį gelbėjo juos ir jų šeimas nuo išsiuntimo į sovietų konclagerius ar tremtį. Pateikiamos platesnės visą straipsnį apibendrinančios išvados.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.