Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti veikla Vilniaus krašte (1925–1936 m.)
1920 m. spalio 8 d. gen. Lucjano Želigowskio vadovaujama lenkų karių grupė, oficialiai tapusi maištininkais, surengė antilietuvišką sukilimą ir peržengę Suvalkų paliaubų sutartyje numatytą demarkacijos liniją spalio 9 d. užėmė Vilniaus miestą ir jo apylinkes1 . Gen. L. Želigowskis paskelbė įkūręs naują valstybę – Vidurio Lietuvą (lenk. Litwa Środkowa), su sostine Vilniumi, o jos vadovo pareigas einąs pats . Po L. Želigowskio įvykdytos karinės ofenzyvos, prasidėjusios okupacijos metu, Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo izoliuotas nuo Lietuvos fiziškai ir kultūriškai. Atskirti nuo Didžiosios Lietuvos Vilniaus lietuviai jungėsi į įvairias organizacijas ir draugijas, siekdami tautinių, kultūrinių ir politinių tikslų. Viena masiškiausių okupacijos metais Vilniuje ir Vilniaus krašte veikusių organizacijų buvo Lietuvių šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti (lenk. Litewskie Towarzystwo Świętego Kazimierza Wychowania Młodzieży i Opieki nad nią).
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.