Partizanų baudžiamoji praktika Kauno apskrityje (1944–1952) II dalis
Straipsniai
Gintautas Miknevičius
Publikuota 2024-05-29
https://doi.org/10.61903/GR.2021.102
PDF

Reikšminiai žodžiai

sovietų okupacija
represinės struktūros
partizanai
baudžiamoji politika

Kaip cituoti

Miknevičius, G. (2024). Partizanų baudžiamoji praktika Kauno apskrityje (1944–1952) II dalis . Genocidas Ir Rezistencija, 1(49), 25–52. https://doi.org/10.61903/GR.2021.102

Santrauka

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) Specialiųjų tyrimų skyrius tęsia tyrimų ciklą, skirtą Lietuvos partizanų baudžiamosioms operacijoms. L. Mikelevičius tyrė Varėnos kraštą, R. Zagreckas – Alytaus apskritį. Šis tyrimas skirtas Kauno apskričiai. Duomenys apima valsčius, priklausiusius Kauno apskričiai iki 1946 m. administracinės-teritorinės reformos, po pastarosios įvykdymo apskrities teritorija keitėsi. Išimtis – Karmėlavos valsčius, nes šis valsčius buvo sudarytas iš Jonavos ir Pažaislio valsčių, iki reformos priklausiusių Kauno apskričiai, o Jonavos valsčius liko ir po reformos, tik apkarpytas. 1950 m. administracinės-teritorinės reformos metu vietoj panaikintų valsčių buvo suformuotos sritys ir rajonai, todėl galimi netikslumai, nepriskiriant žuvusiųjų Kauno apskričiai, bet jie yra nežymūs, nes nuo 1950 m. partizanai faktiškai nevykdė baudžiamųjų operacijų. 1950–1952 m. žuvusiųjų skaičius yra labai mažas, nedarantis įtakos šiam tyrimui. Tyrinėjami visi smurtiniai mirties atvejai. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kurie atvejai yra partizanų akcijos, o kurie – kriminaliniai nusikaltimai, sovietiniais metais priskirti partizanams.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.