Tyrime analizuojama sovietų valdžios politika naminio alaus gamintojų atžvilgiu pokario Lietuvoje. Sovietinės okupacijos metais kartu su kitomis ekonominėmis praktikomis naminio alaus gamyba tapo nelegalia veikla: remiantis sovietiniu Baudžiamuoju kodeksu, naminio alaus gamintojai galėjo būti išsiųsti į lagerius iki dvejų metų, o jei teismas nustatytų spekuliacijos požymių (pavyzdžiui, jei alaus gamybai skirti grūdai būtų pirkti turguje), – iki dešimties metų. 1948–1955 m. laikotarpiu Lietuvos SSR teismai svarstė mažiausiai 46 naminio alaus gamintojų bylas. Po 1953 m. naminio alaus gamintojų persekiojimas tapo mažiau aršus, teismai pradėjo taikyti alternatyvias su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.