Moterys ginkluotoje rezistencijoje Lietuvos šiaurės rytuose: Karaliaus Mindaugo partizanų srities atvejis

Santrauka

Straipsnyje siekta išgryninti pirminio statistinio tyrimo „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944–1953 m.“ duomenis, ištiriant Šiaurės Lietuvos rytų partizanų srities moterų partizanių biografijas pa­gal tikslingai pasirinktus biografinius parametrus, ir pateikti objektyvų moters partizanės paveikslą. Darbe išanalizuoti moterų įsitraukimo į partizaninį judėjimą motyvai, ištirtas socialinis kovotojų bio­grafijų pjūvis, išnagrinėta šeiminė rezistenčių padėtis bei partizanių likimai. Atlikus tyrimą nustaty­ta, kad daugiau kaip pusė kovotojų kelią pasirinko paveiktos artimos aplinkos, t. y. jų artimieji aktyviai dalyvavo ginkluotoje rezistencijoje. Ši įžvalga patvirtina istoriografijoje atskleistą moterų motyvacijos ir jų artimųjų veiklos santykį. Dėl politinių motyvų į ginkluotą rezistenciją įsitraukė dešimtadalis iš­tirtų partizanių. Tokia tendencija koreliuoja su įžvalga, kad politinis angažuotumas tarp moterų buvo mažas. Socialinio pjūvio nagrinėjimas atskleidė, kad dauguma partizanių buvo kilusios iš ūkininkų, t. y. priklausė pagrindinei socialinei Lietuvos Respublikos gyventojų grupei. Empiriniai duomenys pa­tvirtino nuomonę, kad partizaninis pasipriešinimas iš esmės buvo kaimiškosios visuomenės dalies kova su sovietiniu režimu. Partizanių šeiminės padėties analizė atskleidė, jog daugiau nei 60 proc. ko­votojų buvo netekėjusios merginos, 30 proc. buvo sukūrusios šeimą, o 18 proc. turėjo vaikų. Kovotojų likimų tyrimas byloja, kad jos arba žūdavo (nusižudydavo), arba būdavo suimtos ir nuteistos. Partizanių legalizacijos buvo tik keletas pavienių atvejų. Šiuo atveju įžvelgiamas aiškus skirtumas tarp moterų ir vyrų likimų. Vyrai legalizuodavosi tiek pavieniui, tiek ir grupėmis. Sovietų represinė sistema partizanus ir partizanes vertino vienodai: jie buvo vadinami banditais ir baudžiami pagal RSFSR baudžiamojo ko­dekso 58 str. Analizuota medžiaga suformavo tokią tipinę Karaliaus Mindaugo partizanų srities partiza­nės kolektyvinę biografiją: dvidešimtmetė lietuvė, ūkininkė, baigusi pradžios mokyklą, nesusituokusi, neturinti vaikų, šeimos nariai ginkluotos rezistencijos dalyviai, rezistencinę veiklą pradėjo veikiama iš­orinių (šeimos narių įsitraukimo), o ne vidinių veiksnių (asmeninis antisovietinis nusiteikimas), iš pra­džių buvo rėmėja ar ryšininkė, vėliau įstojo į partizanų gretas, vykdė tiek ūkines, tiek kovines funkcijas, buvo areštuota arba žuvusi.