Straipsnio tikslas – aktualizuoti regioninio požiūrio taikymą siekiant suvokti geopolitinės dinamikos strategijas Ukrainos erdvėje, civilizacinius ir kultūrinius regionų raidos ypatumus, sudėtingą nacionalinių ir regioninių dimensijų tarpusavio priklausomybę istoriniame procese. Dėmesys telktas regioninių konfliktinių problemų Ukrainoje priežastims, susijusioms su specifine regionų tapatybe, skirtingomis socialinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis ir mentaliniais stereotipais. Regionalizmo metodologinių prieigų taikymas laikomas tinkamiausiu įrankiu tiek norint išsiaiškinti konflikto dimensiją Ukrainos tapatybės formavimesi praeityje, tiek ieškant konstruktyvaus „tapatumų konflikto“ problemos sprendimo dabartyje. Įrodyta, kad šiuolaikinės regioninės istorijos mokslinė erdvė yra priimtinas laukas analizuoti regionines visuomenes, ekonominę ir demografinę padėtį regionuose, individualius ir grupinius, socialinius ir teritorinius tapatumus, vietos politines ir kultūrines preferencijas. Pažymima, kad pokario Ukrainos atkūrimo sąlygomis regioniniai ypatumai įgijo sistemą formuojančių normų ir struktūrinių bei funkcinių determinantų vaidmenį, kurie veiksmingai skatina ir stiprina at(si)kūrimo procesus regionuose ir sąlygoja visos šalies saugios erdvinės aplinkos formavimą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.