Autorė siūlo Holodomoro šaltinių klasifikaciją, kad būtų galima geriau suprasti istorinių šios problemos tyrimų kontekstą. Šaltinius ji skirsto į du didelius segmentus: archyvinėse įstaigose saugomus institucijų dokumentus ir asmeninius šaltinius. Pirmąjį segmentą sudaro penkios grupės. Analizuojant šio segmento šaltinių būklę, dėmesys skiriamas spragoms, atsiradusioms dėl „archyvocido“ – sovietų valdžios tyčinio bado pėdsakų naikinimo oficialiuose dokumentuose, bei to laikotarpio valdžios sprendimų dokumentavimo specifikos. Būtent dėl to asmeniniai šaltiniai sudaro reikšmingą Holodomoro šaltinių bazės segmentą ir turėtų būti plačiau įtraukiami į tyrimus. Išskiriamos šešios nevienodo dydžio grupės. Pateikiami teminiai asmeninių šaltinių blokai ir įvairių tokių šaltinių tipų pavyzdžiai. Daroma išvada dėl naratyvo apie badą tęstinumo asmeniniuose šaltiniuose ir individualioje ukrainiečių atmintyje. Pabrėžiama, kad šaltiniai apie badą (įvairaus tipo ir autorystės) radosi ne tuščioje vietoje pokariu ar devintajame dešimtmetyje, bet buvo pradėti kurti jau 1932 m.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.