Nurodymai autoriams

Recenzuojami tik straipsniai, atitinkantys toliau išdėstytus formaliuosius žurnalo reikalavimus. Straipsniai turi būti pateikti sklandžia ir taisyklinga lietuvių ar anglų kalba, techniškai tvarkingi.

Redakcija pasilieka teisę nepublikuoti kalbos reikalavimų neatitinkančio straipsnio.

I. Formalieji reikalavimai

Visų žurnalui siūlomų tekstų autoriai pateikia duomenis apie save – vardas, pavardė, mokslo laipsniai, institucinė prieskyra el. pašto adresas korespondencijai, svarbiausių mokslinių darbų sąrašą, ORCID ID (rekomenduojama).

Teikiamuose straipsniuose turi būti suformuluotas tyrimo tikslas, nurodyti uždaviniai, įvardytas objektas, metodas, aptartas nagrinėjamos problemos ištirtumo laipsnis. Taip pat tikimasi, kad bus nurodomi šaltiniai, paisoma citavimo tikslumo, pateikiami ir pagrindžiami tyrimų rezultatai, daromos išvados, pateiktas literatūros sąrašas.

Su straipsniu pateikiama santrauka, kurioje turi būti:

straipsnio pavadinimas (ir anglų k.)

santrauka (pasirinktinai lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalbomis) iki 2000 spaudos ženklų. reikšminiai žodžiai (iki 5 žodžių, lietuvių ir anglų bei kita pageidaujama kalba)

Optimali publikuojamo straipsnio apimtis – 1 autorinis lankas (40 000 spaudos ženklų, įskaitant išnašų tekstą ir tarpus). Jei siūlomos medžiagos (straipsnių ir šaltinių publikacijų) apimtis viršija 1 autorinį lanką, dėl galimybės ją paskelbti reikia tartis su vyriausiuoju redaktoriumi. Minimali publikuojamo straipsnio apimtis – 0,5 autorinio lanko. Į autorinį lanką įeina straipsnio tekstas, priedai (šaltiniai, lentelės, schemos, žemėlapiai ir pan.), iliustracijos, dvi santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis, o reikalui esant – ir kita užsienio kalba, parinkta atsižvelgiant į tikėtiną publikacijos adresatą). Priedai turi būti siunčiami atskirais failais, o ne tik patalpinti tekste. Mokslinio veikalo recenzijos ir apžvalgos rekomenduojama apimtis yra 5000–11 000 spaudos ženklų. Kronika (mokslinio įvykio / renginio apžvalga) rekomenduojamas ilgis yra 2000–5000 spaudos ženklų.

II. Straipsnio įteikimas

Tekstai ir jų priedai priimami tik elektroniniu pavidalu Microsoft Office (formatai: *.doc, .docx, *.rtf, *.xls, *.vsd; iliustracijos – *.gif, *.jpg, *.tif formatais) siunčiant el. paštu kristina.burinskaite@genocid.lt. Tekstas rengiamas Times New Roman šriftu 12 pt dydžiu, 1,5 linijų intervalu.

 Pateikiant straipsnio rankraštį el. paštu, laiške turi būti deklaruota straipsnio orginalumas, t.y., kad jis nebuvo publikuotas kitame leidinyje.

III. Mokslinis aparatas

Genocidas ir rezistencija laikosi toliau aptartos citavimo, nuorodų pateikimo ir literatūros sąrašo sudarymo tvarkos, kurią rekomenduojame mūsų autoriams.

1. Cituojant lietuvišką šaltinį, citata žymima kabutėmis, kitakalbės citatos pateikiamos kursyvu. Cituojant kabutėse skyrybos ženklas (kablelis, taškas) po citatos rašomas už kabučių, pvz., A a a „b b b“. Tik tuomet, kai sakinys ir prasideda ir baigiasi citata, skyrybos ženklas rašomas prieš paskutines kabutes, pvz., „A a a, a a a.“ Vidinės kabutės rašomos viengubos, pvz., „A a a ‚b b b‘ a a a“.

1.1. Kai citata yra didesnės apimties bet ne daugiau negu 3–4 eilutės, ji iškeliama į atskirą pastraipą. Iškeltinės citatos pateikiamos be kabučių, jos atskiriamos tarpu tarp eilučių ir renkamos mažesniu šriftu (11 pt dydžiu, 1,15 linijų intervalu)

1.2. Visos darbo autoriaus korekcijos citatoje žymimos laužtiniais skliaustais [aaa]. Pateikiant citatą ne nuo sakinio pradžios, ji pradedama rašyti mažąja raide, pradžioje daugtaškis nerašomas. Kai citata baigiama anksčiau nei cituojamo sakinio pabaiga, po jos rašomas daugtaškis laužtiniuose skliaustuose [...].

1.3 Citatas kitomis kalbomis rekomenduojama pateikti išverstas į lietuvių kalbą. Prireikus citatos pateikiamos ir originalo kalbomis, tada jas rekomenduojama išversti.

2. Metai rašomi arabiškais skaitmenimis ir santrumpa m., pvz., 1861 m.; dešimtmečiai rašomi arabiškais skaitmenimis arba visu žodžiu, pvz., 8-as dešimtmetis arba aštuntas dešimtmetis, 7-ame dešimtmetyje arba septintame dešimtmetyje; amžiai rašomi romėniškais skaitmenimis ir santrumpa a., pvz., XVI a.; kai laiko tarpas rašomas pilnai, tarp arabiškų ir romėniškų skaitmenų rašomas ilgasis brūkšnys be tarpelių, pvz., 1815–1831 m.; VI–XX a.; kai metai pateikiami skliausteliuose, santrumpa m. nerašoma, pvz., (1900) arba (1579–1832).

2.1. Pilna data gali būti rašoma ilguoju arba trumpuoju būdu. Trumpuoju būdu rašoma arabiškais skaitmenimis tokia tvarka: metai, mėnuo, diena; skaičiai atskiriami trumpais brūkšneliais, pvz.: 1987-06-16. Ilguoju būdu metai ir diena rašoma arabiškais skaitmenimis su santrumpomis m. ir d., mėnuo visu žodžiu, pvz., 1987 m. birželio 16 d.

3. Lotynišku alfabetu rašyti asmenvardžiai pateikiami originalo rašybos forma su pilnais vardais, kitais alfabetais užrašyti asmenvardžiai transliteruojami į lotynišką alfabetą pagal Lietuvių kalbos komisijos patvirtintas taisykles. Pirmą kartą paminėjus pilną asmenvardį, toliau rašoma pirma vardo raidė ir pilna pavardė, o esant reikalui (kai sutampa kelių asmenų pavardės) – pavardė su inicialu. Dievų, šventųjų, karalių, imperatorių, kunigaikščių, popiežių, kardinolų, arkivyskupų ir vyskupų vardai tradiciškai rašomi lietuviškai.

4. Nelietuviški vietovardžiai pateikiami pagal dabar nusistovėjusią tvarką – transkribuoti lietuviškai, vadovaujamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/ Klaidingai ar pagal senąsias normas parašyti vietovardžiai – pagal dabartinę vartoseną. Sutrumpintos vietovardžių formos rašomos pilnos. Išimtiniais atvejais paliekama originalo rašyba, kai vietovardžio tarimas ir rašymas lietuviškoje literatūroje įvairuoja, turi seną tradiciją arba yra visiškai nežinomas, neįtrauktas į žinynus ar enciklopedijas.

5. Didžiąja raide rašomi tikriniai vardai ir išskirtinę reikšmę turintys pavadinimai bei terminai. Jeigu juos sudaro daugiau nei vienas žodis, didžiąja raide rašomi visi žodžiai, pvz., Bažnyčia, Švč. Gailestingumo Motina, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.

5.1. Religinių bendrijų pavadinimuose didžiosiomis raidėmis rašomi visi pavadinimo žodžiai, pvz.: Romos Katalikų Bažnyčia, Evangelikų Liuteronų Bažnyčia ir kt.

6. Knygų ar kitų leidinių, filmų, paveikslų, įmonių pavadinimai tekste rašomi tiesiai, pvz., uždaroji akcinė bendrovė „Sapnas“. Straipsnių, eilėraščių ar teksto smulkesnių dalių pavadinimai rašomi kabutėse.

7. Lotynišku alfabetu rašyti institucijų pavadinimai tekste išverčiami, prireikus skliaustuose ar išnašoje kursyvu pateikiant originalią formą. Simboliniai pavadinimai rašomi originalo forma, kitais alfabetais užrašyti asmenvardžiai transliteruojami į lotynišką alfabetą.

8. Kai knygoje ar leidinyje niekur nėra nurodyta leidimo vieta, metai, tai žymima santrumpomis laužtiniuose skliaustuose ir kursyvu, pvz., be vietos – [s. l.], be metų – [s. a.]; rekonstruota tikroji leidimo vieta ir metai nurodomi laužtiniuose skliaustuose.

9. Išnašos dedamos tik puslapio apačioje (footnotes), numeruojamos arabiškais skaitmenimis; išskyrus atvejį, jei tekste yra viena išnaša, ji gali būti pažymėta žvaigždute; taip pat panašiu būdu galima išskirti teksto turiniui nepriklausančią išnašą, pvz., nuorodas apie tekste pristatomo tyrimo rėmimą, projektą, kurio metu parengtas tekstas ir kt. Tekste išnašos ženklas dedamas prieš skyrybos ženklą, pvz., ---¹; „---“¹. Iškeltinėje (atskira pastraipa teikiamoje) citatoje išnašos ženklas dedamas po paskutinio skyrybos ženklo. Straipsnyje ar publikacijoje taikoma ištisinė išnašų numeracija.

10. Kitakalbių leidinių aprašas pateikiamas originalo kalba ir rašmenimis; nelotyniško alfabeto antraštiniai duomenys transliteruojami į lotynišką alfabetą, antraštiniai duomenys kirilica pateikiami originalo forma arba transliteruoti į lotynišką alfabetą. Jei nuoroda turi DOI kodą, jį reikia nurodyti. Esant reikalui laužtiniuose skliaustuose galima pateikti pavadinimo ar kitų duomenų vertimą į lietuvių kalbą.

12. Kabutės – autoriniame tekste kabutės turi būti lietuviškos, net ir esant nelietuviškiems žodžiams ar žodžiams, parašytiems kirilica, taigi – kabutėse ir kursyvu: „Krasnaja Zviezda“. Nuorodose pageidaujama rusų kirilica pateiktiems pavadinimams dėti rusiškas kabutes, angliškiems angliškas, visų kitų kalbų – lietuviškas.

13. Bibliografija (šaltiniai, literatūra) teikiama straipsnio gale. Nuorodos turi būti išdėstytos abėcėlės tvarka pagal autoriaus pavardės pirmąją raidę. Duomenys leidinio aprašui imami iš leidinio antraštinio puslapio ir pateikiami be sutrumpinimų ar korekcijų. Knygų ir kitų leidinių sąraše pirmiausia nurodoma autoriaus pilnas vardas (vardai) ir pavardė; skyrybos ženklais neskiriama. Toliau nurodomas knygos pavadinimas kursyvu; atskiriamas kableliu. Toliau nurodoma leidimo vieta (ne daugiau du miestai), leidykla ar leidėjas, metai. Leidimo vieta nuo leidyklos ar leidėjo atskiriama dvitaškiu; leidėjas nuo metų atskiriamas kableliu. Knygos puslapiai nurodomas po metų; atskiriamas kableliu ir rašomas po lietuviškos santrumpos.

Čia pateikiame keletą tipiškų cituotos literatūros sąrašo pavyzdžių:

Sigita Černevičiūtė, Monika Kareniauskaitė, Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2021.

Arvydas Anušauskas [et al.], Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007.

[Juozas Lukša] Juozas Daumantas, Partizanai, Chicago: Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1984.

Vytautas Merkys, Motiejus Valančius: Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo, Vilnius: Mintis, 1999.

Sigita Černevičiūtė, Saulius Kaubrys, Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: Mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 metais: monografija, Vilnius: Gimtasis žodis, 2014.

Tomas Vaiseta, Nuobodulio visuomenė: Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984), Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Naujasis Židinys, 2014; Tomas Vaiseta, Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija (1944–1990): monografija, Vilnius: Lapas, 2018; Tomas Vaiseta, Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal: romanas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

Lietuvių klausimas Rusijos imperijoje XIX a.–XX a. pradžioje, sudarė (pirmą kartą nuorodose rašyti „sudarė“, vėliau – „sudar.“ arba „sud.“) Rimantas Vėbra, Vilnius: Baltos lankos, 2001.

Mindaugo knyga: Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis sudarytojas), Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005.

Lietuvos gyventojų genocidas, t. 1: 1939–1941 (A–Ž), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1997.

The Unknown War: Anti-Soviet Armed Resistance in Lithuania and Its Legacies, edited by Arūnas Streikus, (ser. Europa Country Perspectives, 6), London and New York: Routledge, 2002.

Daiva Krištopaitienė, Kristijono Donelaičio raštų leidimai: tekstologinės problemos, (ser. Lietuvių tekstologijos studijos, I), redkolegija: Mikas Vaicekauskas (vyr. redaktorius) ir kt. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007.

Трацевскис Р. Истинная история Литвы XX века, Вильнюс: Центр исследования геноцида и резистенции жителей Литвы, 2014.

[Tracevskis R. Istinaja istorija Litvy XX veka, Vilnius: Centr isledovanija genocida i rezistencij zhitelei Litvy, 2014]

Citavimo pavyzdžiai:

Vytautas Merkys, Motiejus Valančius: Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo, Vilnius: Mintis, 1999, p. 5

Aurimas Švedas, op. cit., p. 126. ( cituojant antrą kartą iš eilės)

Op cit. (Cituojant antrą ar kelintą kartą ne iš eilės, nurodomas autorius ir kursyvinė santrumpa)

Tomas Vaiseta, Vasarnamis..., p. 101.

The Unknown War..., p. 52.

Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2006, t. 41: Šventųjų relikvijos Lietuvos kultūroje, sudarė Tojana Račiūnaitė, p. 145.

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2011, t. 35, p. 213.

Lituanus, Chicago, 2010, t. 56, Nr. 1, p. 10.

Naujasis Židinys-Aidai, 2011, Nr. 5, p. 317–327.

Pasaulio lietuvis, Lemont, 1997, Nr. 2, p. 11–13.

Viltis: Visuomenės, literatūros ir politikos laikraštis, Vilnius, 1913-01-06 (19), Nr. 3 (790), p. 2.

Enrika Kripienė, „Juozas Šibaila-Merainis“,  Genocidas ir rezistencija, Vilnius, 2021, Nr. 2 (50), p. 80–106.

Monikos Alūzaitės tardymo protokolas, 1951-01-16 įrašas,  Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau – LYA), f. K-1, ap. 58, b. 28598/3, t. 3, vokas Nr. 6, l. 6–2.

Mingailė Jurkutė, „Du Noreikos: Optinis taikiklis prieš titnago kirvuką informaciniuose karuose“, https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/mingaile-jurkute-du-noreikos-optinis-taikiklis-pries-titnago-kirvuka-informaciniuose-karuose.d?id=86454141

14. Užsienio leidinių bibliografinis aprašas rengiamas pagal lietuviškus principus.

***

Redakcinė kolegija įsipareigoja esant reikalui konsultuoti magistrantus bei doktorantus, jaunus mokslininkus, rengiančius pirmąsias savo mokslines publikacijas.

Kilus neaiškumams dėl medžiagos tematikos, rengimo principų ar kitų su žurnalo Genocidas ir rezistencija dalykiniais aspektais susijusių klausimų prašome kreiptis į vyriausiąjį redaktorių.

IV. Autorių teisės

Genocidas ir rezistencija – atvirosios prieigos žurnalas ir remiasi Kūrybinių bendrijų licencija – Priskyrimas (kategorija CC BY). Tai reiškia, kad autoriaus teisės (©) garantuojamos teksto autoriui, tačiau pagal CC BY licenciją kūrinį leidžiama laisvai ir neribotai naudoti, be kita ko, kopijuoti, daryti pakeitimus ir kurti išvestinius kūrinius, naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais, su sąlyga, kad nurodomas pradinis informacijos šaltinis ir autorius. Plačiau apie licencijos sąlygas

Pateiktų rankraščių ar jų dalių sutapties tikrinimas ir autorystės nustatymas atliekamas naudojant Crossref Similarity Check / iThenticate. Tačiau redakcinė kolegija, net ir naudodamasi šiuolaikinėmis elektroninės patikros sistemomis bei patyrusių recenzentų pagalba, neturi galimybės sulyginti pateikiamų straipsnių su didžiule paskelbtų istorijos tekstų visuma, todėl straipsnių originalumas ir kitų autorių teisių paisymas cituojant ar perfrazuojant kitų idėjas ar svetimo kūrinio dalį yra publikuojamų autorių atsakomybės objektas. Pastebėjus plagiatą po straipsnio publikavimo Redakcija skelbia straipsnio atšaukimą.