Nurodymai autoriams

Recenzuojami tik straipsniai, atitinkantys toliau išdėstytus formaliuosius žurnalo reikalavimus. Straipsniai turi būti pateikti sklandžia ir taisyklinga lietuvių ar anglų kalba, techniškai tvarkingi.

Redakcija pasilieka teisę nepublikuoti kalbos reikalavimų neatitinkančio straipsnio.
    
I. Formalieji reikalavimai

Visų žurnalui siūlomų tekstų autoriai pateikia duomenis apie save – vardas, pavardė, mokslo laipsniai, institucinė prieskyra el. pašto adresas korespondencijai, ORCID ID (rekomenduojama). 

Teikiamuose straipsniuose turi būti suformuluotas tyrimo tikslas, nurodyti uždaviniai, įvardytas objektas, metodas, aptartas nagrinėjamos problemos ištirtumo laipsnis. Taip pat tikimasi, kad bus nurodomi šaltiniai, paisoma citavimo tikslumo, pateikiami ir pagrindžiami tyrimų rezultatai, daromos išvados. 

Su straipsniu pateikiama santrauka: 
- straipsnio pavadinimas ( ir anglų k.);
- santrauka (pasirinktinai lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalbomis) iki 2000 spaudos ženklų. reikšminiai žodžiai (iki 5 žodžių, lietuvių ir anglų bei kita pageidaujama kalba).

Optimali publikuojamo straipsnio apimtis – 1 autorinis lankas (40 000 spaudos ženklų, įskaitant išnašų tekstą ir tarpus). Jei siūlomos medžiagos (straipsnių ir šaltinių publikacijų) apimtis viršija 1 autorinį lanką, dėl galimybės ją paskelbti reikia tartis su vyriausiuoju redaktoriumi. Minimali publikuojamo straipsnio apimtis – 0,5 autorinio lanko. Į autorinį lanką įeina straipsnio tekstas, priedai (šaltiniai, lentelės, schemos, žemėlapiai ir pan.), iliustracijos, dvi santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis, o reikalui esant – ir kita užsienio kalba, parinkta atsižvelgiant į tikėtiną publikacijos adresatą). Mokslinio veikalo recenzijos ir apžvalgos rekomenduojama apimtis yra 5000–11 000 ženklų. Kronika (mokslinio įvykio / renginio apžvalga) rekomenduojamas ilgis yra 2000–5000 ženklų.

II. Straipsnio įteikimas
    
Tekstai ir jų priedai priimami tik elektroniniu pavidalu Microsoft Office formatu (siunčiant el. paštu kristina.burinskaite@genocid.lt, asmeniškai įteikiant laikmeną arba prisiregistravusi žurnalo tinklapyje https://www.zurnalai.vu.lt/gr/). Tekstas rengiamas Times New Roman šriftu 12 pt dydžiu, 1,5 linijų intervalu. Pateikiant straipsnio rankraštį l. paštu , laiške turi būti deklaruota straipsnio orginalumas, t.y. nebuvo publikuotas kitame leidinyje.

III. Mokslinis aparatas

„Genocidas ir rezistencija“ laikosi toliau aptartos citavimo, nuorodų pateikimo ir literatūros sąrašo sudarymo tvarkos, kurią rekomenduojame mūsų autoriams.

1. Cituojant lietuvišką šaltinį, citata žymima kabutėmis, kitakalbės citatos pateikiamos kursyvu. Cituojant kabutėse skyrybos ženklas (kablelis, taškas) po citatos rašomas už kabučių, pvz., A a a „b b b“. Tik tuomet, kai sakinys ir prasideda ir baigiasi citata, skyrybos ženklas rašomas prieš paskutines kabutes, pvz., „A a a, a a a.“ Vidinės kabutės rašomos viengubos, pvz., „A a a ‚b b b‘ a a a“.

1.1. Kai citata yra didesnės apimties negu kelios eilutės, ji iškeliama į atskirą pastraipą. Iškeltinės citatos pateikiamos be kabučių, jos atskiriamos tarpu tarp eilučių ir renkamos mažesniu šriftu (11 pt dydžiu, 1,15 linijų intervalu)

1.2. Visos darbo autoriaus korekcijos citatoje žymimos laužtiniais skliaustais [aaa]. Pateikiant citatą ne nuo sakinio pradžios, ji pradedama rašyti mažąja raide, pradžioje daugtaškis nerašomas. Kai citata baigiama anksčiau nei cituojamo sakinio pabaiga, po jos rašomas daugtaškis laužtiniuose skliaustuose [...].

1.3 Citatas kitomis kalbomis rekomenduojama pateikti išverstas į lietuvių kalbą. Prireikus citatos pateikiamos ir originalo kalbomis, tada jas rekomenduojama išversti.

2. Metai rašomi arabiškais skaitmenimis ir santrumpa m., pvz., 1861 m.; dešimtmečiai rašomi arabiškais skaitmenimis arba visu žodžiu, pvz., 8-as dešimtmetis arba aštuntas dešimtmetis, 7-ame dešimtmetyje arba septintame dešimtmetyje; amžiai rašomi romėniškais skaitmenimis ir santrumpa a., pvz., XVI a.; kai laiko tarpas rašomas pilnai, tarp arabiškų ir romėniškų skaitmenų rašomas ilgasis brūkšnys be tarpelių, pvz., 1815–1831 m.; VI–XX a.; kai metai pateikiami skliausteliuose, santrumpa m. nerašoma, pvz., (1900) arba (1579–1832).

2.1. Pilna data gali būti rašoma ilguoju arba trumpuoju būdu. Trumpuoju būdu rašoma arabiškais skaitmenimis tokia tvarka: metai, mėnuo, diena; skaičiai atskiriami trumpais brūkšneliais, pvz.: 1987-06-16. Ilguoju būdu metai ir diena rašoma arabiškais skaitmenimis su santrumpomis m. ir d., mėnuo visu žodžiu, pvz., 1987 m. birželio 16 d.

3. Lotynišku alfabetu rašyti asmenvardžiai pateikiami originalo rašybos forma su pilnais vardais, kitais alfabetais užrašyti asmenvardžiai transliteruojami į lotynišką alfabetą pagal Lietuvių kalbos komisijos patvirtintas taisykles. Pirmą kartą paminėjus pilną asmenvardį, toliau rašoma pirma vardo raidė ir pilna pavardė, o esant reikalui (kai sutampa kelių asmenų pavardės) – pavardė su inicialu. Dievų, šventųjų, karalių, imperatorių, kunigaikščių, popiežių, kardinolų, arkivyskupų ir vyskupų vardai tradiciškai rašomi lietuviškai.

4. Nelietuviški vietovardžiai pateikiami pagal dabar nusistovėjusią tvarką – transkribuoti lietuviškai, vadovaujamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Klaidingai ar pagal senąsias normas parašyti vietovardžiai – pagal dabartinę vartoseną. Sutrumpintos vietovardžių formos rašomos pilnos. Išimtiniais atvejais paliekama originalo rašyba, kai vietovardžio tarimas ir rašymas lietuviškoje literatūroje įvairuoja, turi seną tradiciją arba yra visiškai nežinomas, neįtrauktas į žinynus ar enciklopedijas.

5. Didžiąja raide rašomi tikriniai vardai ir išskirtinę reikšmę turintys pavadinimai bei terminai. Jeigu juos sudaro daugiau nei vienas žodis, didžiąja raide rašomi visi žodžiai, pvz., Bažnyčia, Švč. Gailestingumo Motina, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.

5.1. Religinių bendrijų pavadinimuose didžiosiomis raidėmis rašomi visi pavadinimo žodžiai, pvz.: Romos Katalikų Bažnyčia, Evangelikų Liuteronų Bažnyčia ir kt.

6. Knygų ar kitų leidinių, filmų, paveikslų, įmonių pavadinimai tekste rašomi tiesiai, , pvz., uždaroji akcinė bendrovė „Sapnas“. Straipsnių, eilėraščių ar teksto smulkesnių dalių pavadinimai rašomi kabutėse.

7. Lotynišku alfabetu rašyti institucijų pavadinimai tekste išverčiami, prireikus skliaustuose ar išnašoje kursyvu pateikiant originalią formą. Simboliniai pavadinimai rašomi originalo forma, kitais alfabetais užrašyti asmenvardžiai transliteruojami į lotynišką alfabetą.

8. Išnašos dedamos tik puslapio apačioje (footnotes), numeruojamos arabiškais skaitmenimis; išskyrus atvejį, jei tekste yra viena išnaša, ji gali būti pažymėta žvaigždute; taip pat panašiu būdu galima išskirti teksto turiniui nepriklausančią išnašą, pvz., nuorodas apie tekste pristatomo tyrimo rėmimą, projektą, kurio metu parengtas tekstas ir kt. Tekste išnašos ženklas dedamas prieš skyrybos ženklą, pvz., ---1; „---“1. Iškeltinėje (atskira pastraipa teikiamoje) citatoje išnašos ženklas dedamas po paskutinio skyrybos ženklo. Straipsnyje ar publikacijoje (jos komentare) taikoma ištisinė išnašų numeracija.

9. Kitakalbių leidinių aprašas pateikiamas originalo kalba ir rašmenimis; nelotyniško alfabeto antraštiniai duomenys transliteruojami į lotynišką alfabetą, antraštiniai duomenys kirilica pateikiami originalo forma arba transliteruoti į lotynišką alfabetą.jei nuoroda turi DOI  kodą, jį reikia nurodyti. Esant reikalui laužtiniuose skliaustuose galima pateikti pavadinimo ar kitų duomenų vertimą į lietuvių kalbą:
    Трацевскис Р. <i>Истинная история Литвы XX века</i>, Вильнюс, 2014.
    [Tracevskis R. <i>Istinaja istorija Litvy XX veka</i>, Vilnius, 2014]

9.1. Bibliografija (šaltiniai, literatūra) teikiama straipsnio gale. Nuorodos turi būti išdėstytos abėcėlės tvarka pagal autoriaus pavardės pirmąją raidę. Duomenys leidinio aprašui imami iš leidinio antraštinio puslapio ir pateikiami be sutrumpinimų ar korekcijų.

9.2. Knygų ir kitų leidinių apraše pirmiausia nurodoma autoriaus pilnas vardas (vardai) ir pavardė; skyrybos ženklais neskiriama. Toliau nurodomas knygos pavadinimas kursyvu; atskiriamas kableliu. Toliau nurodoma leidimo vieta (ne daugiau du miestai), leidykla ar leidėjas, metai. Leidimo vieta nuo leidyklos ar leidėjo atskiriama dvitaškiu; leidėjas nuo metų atskiriamas kableliu. Knygos puslapis nurodomas po metų; atskiriamas kableliu ir rašomas po lietuviškos santrumpos p.:
    Aurimas Švedas, <i>Istoriko teritorija</i>, Vilnius: Aukso žuvys, 2020, p. 13.

9.3. Kai knygos ar straipsnio autoriai yra keli, jie nurodomi atskiriant kableliu. Kai knygos ar straipsnio autorių arba sudarytojų yra daugiau negu trys, nurodomas tik pirmasis ir santrumpa laužtiniuose skliaustuose [et al.] Kai knygos antraštiniame puslapyje autorius nėra iškeltas į priekį, nėra įrašytas arba tik spėjamas, jį aprašo pradžioje galima nurodyti laužtiniuose skliaustuose; atskiriama kableliu:
    Sigita Černevičiūtė, Monika Kareniauskaitė, <i>Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje</i>, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2021.
    Arvydas Anušauskas <i>[et al.], Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija</i>, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007.

9.4. Jei autorius yra pasirašęs slapyvardžiu, jis irgi apraše nurodomas laužtiniuose skliaustuose prieš slapyvardį; skyrybos ženklu neskiriama:
    [Juozas Lukša] Juozas Daumantas, <i>Partizanai</i>, Chicago: Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1984.

10. Kai knyga ar leidinys turi prasminę paantraštę, tai ji nurodoma po pavadinimo ir rašoma kursyvu kaip ir pavadinimas; atskiriama dvitaškiu:
    Vytautas Merkys, <i>Motiejus Valančius: Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo</i>, Vilnius: Mintis, 1999.

10.1. Kai knyga ar leidinys turi paantraštę, nurodančią tos knygos ar leidinio žanrą, tai ji nurodoma po pavadinimo ir rašoma stačiai; atskiriama dvitaškiu:
    Sigita Černevičiūtė, Saulius Kaubrys, <i>Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: Mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 metais.<i> Monografija, Vilnius: Gimtasis žodis, 2014.

11. Kai vienoje išnašoje nurodomi keli to paties autoriaus veikalai, autorius antrą ir kitus kartus nurodomas pilnu vardu ir pavarde:
    Tomas Vaiseta, <i>Nuobodulio visuomenė: Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984)</i>, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Naujasis Židinys, 2014; Tomas Vaiseta, <i>Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija (1944–1990)</i>: Monografija, Vilnius: Lapas, 2018; Tomas Vaiseta, <i>Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal:</i> Romanas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

12. Kai knygoje ar leidinyje niekur nėra nurodyta leidimo vieta, metai, tai žymima santrumpomis laužtiniuose skliaustuose, pvz., be vietos – [s. l.], be metų – [s. a.]; rekonstruota tikroji kontrafakcijų leidimo vieta ir metai nurodomi laužtiniuose skliaustuose.

13. Kai knyga ar leidinys turi sudarytoją, rengėją, vertėją ir pan., jis, jo pareigos (funkcija) ir iš kokios kalbos versta nurodoma po pavadinimo tokia pilna formuluote, kokia yra pažymėta cituojamoje knygoje, ir rašoma stačiai; atskiriama kableliu:
    <i>Lietuvių klausimas Rusijos imperijoje XIX a.–XX a. pradžioje</i>, sudarytojas (pirmą kartą nuorodose rašyti „sudarytojas“, vėliau – „sudar.“ arba „sud.“)     Rimantas Vėbra, Vilnius: Baltos lankos, 2001, p. 201.
    <i>Mindaugo knyga: Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių</i>, parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis sudarytojas), Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 105.

14. Keliatomio leidinio tomas žymimas lietuviška santrumpa t. po bendrojo pavadinimo ir arabišku skaitmeniu; atskiriamas kableliu. Tomo ar dalies pavadinimas rašomas kursyvu; atskiriamas dvitaškiu:
    <i>Lietuvos gyventojų genocidas</i>, t. 1: 1939–1941 (A–Ž), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1997.

15. Kai leidinys priklauso kokiai nors serijai, paprastai išnašose tai nežymima, tačiau esant reikalui ji nurodoma skliaustuose prieš leidimo vietą: pateikiama santrumpa ser., serijos pavadinimas kursyvu, po kablelio serijos tomas arba numeris; atskiriama kableliu:
    <i>The Unknown War: Anti-Soviet Armed Resistance in Lithuania and Its Legacies</i>, edited by Arūnas Streikus, (ser. Europa Country Perspectives, 6), London and New York: Routledge, 2002.

15.1. Kai leidinys turi redakcinę kolegiją arba priklauso serijai, turinčiai redakcinę kolegiją, redakcinės kolegijos sudėtis, esant reikalui, nurodoma prieš leidimo vietą; atskiriama kableliu:
    Daiva Krištopaitienė, <i>Kristijono Donelaičio raštų leidimai: tekstologinės problemos, (ser. Lietuvių tekstologijos studijos, I)</i>, redkolegija: Ilona Čiužauskaitė, Loreta Jakonytė, Kristina Mačiulytė, Jurgita Ūsaitytė, Mikas Vaicekauskas (vyr. redaktorius), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007.

16. Cituojant antrą kartą iš eilės, nurodoma kursyvinė santrumpa <i>Ibid</i>. Cituojant antrą ar kelintą kartą ne iš eilės, nurodomas autorius ir kursyvinė santrumpa op. cit.:
    Aurimas Švedas, <i>op. cit.</i>, p. 126.
    <i>Ibid.</i>, p. 29.

17. Cituojant to paties autoriaus daugiau nei vieną tekstą antrą ar kelintą kartą ne iš eilės, nurodomas autorius ir sutrumpintas teksto pavadinimas. Jeigu autoriaus nėra, pateikiamas sutrumpintas pavadinimas:
    Tomas Vaiseta, <i>Vasarnamis...</i>, p. 101.
    </i>The Unknown War...<i>, p. 52.

18. Mokslinių periodinių leidinių pavadinimas nurodomas kursyvu, leidimo vieta, metai, tomas arba (ir) numeris (kai yra tomo arba numerio paantraštė – ji atskiriama dvitaškiu ir rašoma kursyvu), numerio sudarytojas (jeigu yra išskirtas leidinyje) rašomas stačiai:
    <i>Acta Academiae Artium Vilnensis</i>, Vilnius, 2006, t. 41: <i>Šventųjų relikvijos Lietuvos kultūroje</i>, sudarytoja Tojana Račiūnaitė, p. 145.
    <i>Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis</i>, Vilnius, 2011, t. 35, p. 213.
    <i>Lituanus</i>, Chicago, 2010, t. 56, Nr. 1, p. 10.

19. Žurnalų, laikraščių pavadinimas nurodomas kursyvu, stačiai – metai, tomas arba numeris, puslapiai. Laikraščių data nurodoma prieš numerį trumpuoju būdu. Kartais nurodoma, tačiau nėra būtina, leidimo vieta ir leidėjas; dažniausiai tai taikoma užsienio, regioniniams ar seniesiems leidiniams:
    <i>Naujasis Židinys-Aidai</i>, 2011, Nr. 5, p. 317–327.
    <i>Pasaulio lietuvis</i>, Lemont, 1997, Nr. 2, p. 11–13.
    <i>Viltis: Visuomenės, literatūros ir politikos laikraštis</i>, Vilnius, 1913-01-06 (19), Nr. 3 (790), p. 2.

20. Cituojant straipsnius ar kitokius tekstus iš mokslinių periodinių, tęstinių ir panašių leidinių, žurnalų, laikraščių nurodomas autorius, straipsnio pavadinimas kabutėse, leidinys, kuriame straipsnis spausdintas; leidinys išskiriamas kursyvu. Straipsnio ar kito teksto pavadinimas nuo leidinio atskiriamas santrumpa in:.
    Enrika Kripienė, „Juozas Šibaila-Merainis“, in: <i>Genocidas ir rezistencija</i>, Vilnius, 2021, Nr. 2 (50), p. 80–106.
    Tetiana Boriak, „Holodomoras 1932–1933 m.: Ukrainos genocidas dokumentuose, atmintyje ir sakytiniuose šaltiniuose“, in: <i>Naujasis Židinys-Aidai</i>, 2022, Nr. 5, p. 13.
    Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Žydai“, in: <i>Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai</i>, sudarė Vytautas Ališauskas,     Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila, Vilnius: Aidai, 2001, p. 796–809.
    Antanas Alekna, „Vyskupas Valančius ir blaivybė“, in: <i>Vienybė: Savaitinis laikraštis</i>, Kaunas, 1918-03-07, Nr. 7, p. 102–105.

21. Rankraštiniai dokumentai aprašomi tokia tvarka: dokumento pavadinimas, metrika – vieta, data, numeris (rekonstruoti ar kiti archyviniame apraše neminimi duomenys nurodomi laužtiniuose skliaustuose), po santrumpos in: rašomas archyvo pavadinimas, fondo, aprašo, bylos, lapų santrumpos – f., ap., b., l. Kartu įrišti dokumentų rinkiniai ar rankraštinės knygos nurodomos pagal aukščiau nurodytus bibliografinių aprašų pavyzdžius, išskyrus tai, kad po sudarymo metų įterpiamas archyvo ar bibliotekos pavadinimas, signatūra ir kiti duomenys:
    Monikos Alūzaitės tardymo protokolas, 1951-01-16 įrašas, in: <i>Lietuvos ypatingasis archyvas</i> (toliau – LYA), f. K-1, ap. 58, b. 28598/3, t. 3, vokas Nr. 6, l. 6–2. 
    LSSR Glavlito partinės organizacijos susirinkimo protokolas, 1964-03-17, in: <i>LYA</i>, f.  7759, ap. 2, b. 8, l. 9v.

22. Elektroninių leidinių aprašas rengiamas pagal aukščiau nurodytas bibliografinio aprašo taisykles, išskyrus tai, kad nurodant elektroninį dokumentą, laužtiniuose skliaustuose būtina nurodyti laikmenos rūšį, pavyzdžiui, [CD-ROM] ar [online]. Prieinamų per internetą dokumentų apraše pateikiama internetinė prieiga, pabaigoje skliaustuose pateikiama vėliausia nuorodos tikrinimo data:
    <i>Įdomioji Lietuvos istorija: Lietuvos valstybingumo istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų</i>, [CD-ROM], Vilnius: Elektroninės leidybos namai, 2004.
    Mingailė Jurkutė, „Du Noreikos: Optinis taikiklis prieš titnago kirvuką informaciniuose karuose“, [online], in: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/mingaile-jurkute-du-noreikos-optinis-taikiklis-pries-titnago-kirvuka-informaciniuose-karuose.d?id=86454141 (2022-12-13).

22.1. Antrą kartą ne iš eilės cituojant elektroninius leidinius, vadovaujamasi anksčiau nustatytomis bibliografinio aprašo taisyklėmis:
    <i>Įdomioji Lietuvos istorija</i>.
    <i>Ibid</i>.
    Mingailė Jurkutė, <i>op. cit</i>.

23. Kai rengiant tekstą šaltinių ir literatūros pasitelkta daugiau nei nurodoma išnašose, pabaigoje gali būti pateikiamas literatūros sąrašas. Jis sudaromas aprašų abėcėlės tvarka ir rengiamas pagal nurodytas bibliografinio aprašo taisykles, išskyrus tai, kad literatūros sąraše pirmiau nurodoma autoriaus pavardė, paskui vardas; kablelis po pavardės nerašomas.

24. Užsienio leidinių bibliografinis aprašas rengiamas pagal lietuviškus principus.

    ***

Redakcinė kolegija įsipareigoja esant reikalui konsultuoti magistrantus bei doktorantus, jaunus mokslininkus, rengiančius pirmąsias savo mokslines publikacijas. 

Kilus neaiškumams dėl medžiagos tematikos, rengimo principų ar kitų su žurnalo Genocidas ir rezistencija dalykiniais aspektais susijusių klausimų prašome kreiptis į vyriausiąjį redaktorių.

IV. Autorių teisės

„Genocidas ir rezistencija“ – atvirosios prieigos žurnalas ir remiasi Kūrybinių bendrijų licencija – Priskyrimas (kategorija CC BY). Tai reiškia, kad autoriaus teisės (©) garantuojamos teksto autoriui, tačiau pagal CC BY licenciją kūrinį leidžiama laisvai ir neribotai naudoti, be kita ko, kopijuoti, daryti pakeitimus ir kurti išvestinius kūrinius, naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais, su sąlyga, kad nurodomas pradinis informacijos šaltinis ir autorius. Plačiau apie licencijos sąlygas. 

Pateiktų rankraščių ar jų dalių sutapties tikrinimas ir autorystės nustatymas atliekamas naudojant Crossref Similarity Check / iThenticate. Tačiau redakcinė kolegija, net ir naudodamasi šiuolaikinėmis elektroninės patikros sistemomis bei patyrusių recenzentų pagalba, neturi galimybės sulyginti pateikiamų straipsnių su didžiule paskelbtų istorijos tekstų visuma, todėl straipsnių originalumas ir kitų autorių teisių paisymas cituojant ar perfrazuojant kitų idėjas ar svetimo kūrinio dalį yra publikuojamų autorių atsakomybės objektas. Pastebėjus plagiatą po straipsnio publikavimo Redakcija skelbia straipsnio atšaukimą.

Autorių teisės

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 
Asmens duomenų apsaugos deklaracija.
Šiame žurnalo tinklalapyje pateikti vardai, pavardės ir elektroninio pašto adresai bus naudojami tik nurodytais, su šiuo žurnalu susijusiais tikslais ir nebus viešinami jokiais kitais tikslais ar perduodami bet kokioms trečiosioms šalims.