Ankstyvojo geležies amžiaus antsmilkiniai skirstomi į tris grupes. Labiausiai buvo paplitę įvijiniai antsmilkiniai (pirmoji grupė) ir antsmilkiniai šaukšto formos galais, viduryje sujungti įvijine dalimi (antroji grupė). Trečiąją grupę sudarė antsmilkiniai, pagaminti iš plonos žalvario vielos žiedų, papuošti karoliais ir kabučiais.
Ankstyviausi įvijiniai antsmilkiniai Latvijos teritorijoje yra žinomi nuo vėlyvojo žalvario amžiaus. Tai du įvijiniai antsmilkiniai, surasti Ļaudonas Midzenīcas vietovėje, Latvijoje. Salaspils Reznes kapinyne buvo rastas kitokios formos įvijinis antsmilkinis. Jis aptiktas pilkapio nr. 2 viršutiniame sluoksnyje, kuriame buvo dėželiniai akmeniniai kapai. Dvi įvijos su pritvirtintomis žalvarinėmis plokštelėmis, rastos Ķekavas Klaņģukalns piliakalnyje, taip pat gali būti interpretuojamos kaip antsmilkiniai. Įvijiniai antsmilkiniai tampriai susukta viela plačiai paplito nuo ankstyvojo geležies amžiaus pabaigos ir senojo geležies amžiaus pradžios. Iš viso rasti 24 tokio tipo antsmilkiniai, penkiose Latvijos vietovėse.
Kitą grupę sudaro antsmilkiniai, pagaminti iš vielos, papuoštos stiklo karoliais ir kabučiais. Latvijoje šios rūšies antsmilkiniai yra negausūs. Jie aptikti tik apardytame Dreiliņu Gilberti kapinyne, kuriame rasti šeši kapai. Antsmilkiniai buvo aptikti šalia kaukolės, kartu su puodelio formos papuošalo fragmentu. Beje, tai buvo vienintelis kapas su įkapėmis. V. Langas panašius Estijoje rastus kabučius datuoja ankstyvojo geležies amžiaus pabaiga (II–I amžius pr. Kr.).
Vienuolika antsmilkinių šaukšto formos galais, viduryje sujungtų įvijine dalimi, buvo rasti aštuoniuose Latvijos paminkluose. Jų paplitimo teritorija driekiasi nuo Rygos įlankos iki Latvijos vidurio, šalia Dauguvos upės krantų.