Senovės laidojimo vietos jau seniai domina tyrinėtojus. Nuo XIX a. vidurio, kai Lietuvoje pradėta tyrinėti laidojimo paminklus, buvo sukaupta daug vertingų duomenų. Jais remiantis apibrėžta įvairių laikotarpių laidosena, nusakyti jos bruožai, teritoriniai panašumai ir skirtumai. Šios žinios nugulė tūkstančiuose tyrimų ataskaitų, populiarių ir mokslinių straipsnių bei monografijų puslapių. Vis dėlto kyla klausimas, ar Lietuvos archeologų publikacijos leidžia geriau pažinti praeities bendruomenes, jų ideologiją ir pomirtinio gyvenimo sampratą? Kokia šių darbų vertė ir reikšmė archeologijos mokslui ir jo raidai? [...]
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.